NAUJIENOS

Vandenyje būk atsargus

Kategorija:

Miestas:
Kasmet birželio 1 dieną Lietuvoje oficialiai prasideda maudymosi sezonas. Maudynės suteikia atgaivą karštą vasaros dieną, tačiau reikėtų nepamiršti, kad vanduo, be malonumų, slepia ir didelį pavojų, kuris iškyla žmonėms neatsakingai elgiantis tiek vandenyje, tiek ir prie vandens.
Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl savo ir savo mažamečių vaikų saugumu rūpinasi nepakankamai. Reikėtų nepamiršti, kad gelbėtojai budi tik specialiai įrengtuose paplūdimiuose, o ir jų buvimas visiškai neapsaugo nuo nelaimės, nes paskęstama dažniausiai labai greitai, net nespėjus suteikti pagalbos.
Panagrinėjus šio šimtmečio Lietuvos skendimų statistiką, matome, kad sutelkus prevencijos, gelbėjimo, pirmosios pagalbos ir gydymo įstaigų veiksmus, nuskendusiųjų skaičius mažėja. Tačiau kiekviena beprasmė mirtis suteikia begalinį skausmą artimiesiems ir neišmatuojamus nuostolius visai valstybei.

Lietuvoje vyrų mirštamumo dėl skendimo rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų! Tai galioja visoms amžiaus grupėms.
Pagrindinės skendimo priežastys:
  • nemokėjimas plaukti;
  • vaikų nepriežiūra;
  • pavojų neįvertinimas, nepaisymas arba ignoravimas;
  • informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka;
  • neapribota prieiga prie vandens telkinių;
  • galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas;
  • alkoholio vartojimas;
  • maudymasis neleistinose vietose.
Vaikų iki 6 metų amžiaus mirtingumas dėl skendimo siekia 95–100 proc. Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančių vaikų.
Vaikai skęsta tyliai!
Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai rėks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti ir šaukti. Skęstantis vaikas chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Dėl to svarbu kuo greičiau pastebėti skęstantįjį.
Jeigu netoli vandens telkinio dingo vaikas, pirmiausia jo reikia ieškoti vandenyje!
 
Kaip saugiai elgtis vandenyje?
 
Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi.
Turite laikytis elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių:
  • Maudykitės tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose.
  • Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių.
  • Būdami prie vandens telkinio akylai prižiūrėkite mažamečius vaikus, net jei jie tuo metu nesimaudo.
  • Nesimaudykite, jei esate labai pavargęs ar blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitęs, ką tik pavalgėte, jei vanduo nesiekia 14 ºC, jei šalta.
  • Nesimaudykite naktį ir perkūnijos metu.
  • Būdami prie vandens telkinių nevartokite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų, nes taip keliate pavojų sau ir negalite užtikrinti pakankamos priežiūros savo vaikams.
  • Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, netgi ten, kur anksčiau buvo saugu. Gal atsirado naujų pavojų!
  • Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač jeigu nemokate plaukti arba plaukiate prastai.
  • Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite ant pečių. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia.
  • Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei kūno temperatūra. Lengva sušalti. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai: drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
  • Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys, lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Žaibas gali mirtinai sužaloti!
  • Visi baseinai turi saugaus elgesio taisykles, kurios kabo visiems matomoje vietoje. Prieš einant į vandenį būtina jas perskaityti ir laikytis.
  • Žinokite paplūdimio vėliavų reikšmes:
Žalia vėliava – maudytis saugu, rizika itin menka.
Geltona vėliava – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama būti itin budriems.
Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir povandeninės srovės.
Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.
 
Kaip elgtis pavojingose situacijose vandenyje?
 
Jei vandenyje nutiko kažkas netikėto, svarbiausia nesutrikti, nepanikuoti ir prisiminti, kaip galima sau padėti tokioje situacijoje.
 
Keletas patarimų, kurie gali labai pagelbėti, patekus į pavojų:
Jei sutraukia mėšlungis: pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi. Net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.
Užspringus vandeniu: reikia atsigulti ant nugaros ir iškosėti vandenį.
Nuvargus plaukiant: atsigulti ant nugaros, ramiai kvėpuoti, jei reikia, sugalvoti gelbėjimosi planą, pailsėjus jį vykdyti.
Atsidūrus vandenyje su drabužiais: nusispirti batus, po to nusimauti kelnes, išsinerti iš viršutinių drabužių.
Patekus į žoles: nemakaluoti bet kaip kojomis, stengtis rankomis atsargiai išsilaisvinti iš žolių.
Įkritus į šaltą vandenį: stenkitės laikyti galvą virš vandens, nes panėrus ją į vandenį greičiau atšąla visas kūnas.
Jūroje. Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje.
Esant didelėms bangoms, nereikia joms priešintis, nes taip išeikvosite daug jėgų. Stenkitės išlikti ramūs. Pasistenkite balansuoti ant bangos.
Jei pajutote, kad patekote į stiprią atsitraukiančios bangos srovę, nesistenkite visomis išgalėmis plaukti į krantą. Iš pradžių plaukite lygiagrečiai kranto linijai ir tik išplaukę iš stiprios srovės zonos bandykite plaukti į krantą.
Upėje. Ne visos vietos upėje, kaip ir kituose vandens telkiniuose, yra tinkamos maudytis. Jei nėra paplūdimio, reikėtų ieškoti kuo saugesnės vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė.
Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant prie upės vingio vidiniojo kranto.
 
Ką daryti, jeigu pradėjote skęsti?
 
  • Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
  • Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.
 
Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?
 
  • Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, laukdami pagalbos su kitais žmonėmis pasiskirstykite pareigomis, imkitės galimų gelbėjimo veiksmų.
  • Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
  • Saugiausias gelbėjimo būdas yra paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausia, jei būtumėte ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.
  • Ištraukę į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.
  • Jeigu esate prisijungę prie interneto, ieškokite jame reikiamos informacijos apie pirmąją pagalbą.
 
 Plaukimo valtimi taisyklės:
  • Valtyje turi būti gelbėjimo ratas.
  • Visiems valtyje turi pakakti gelbėjimosi liemenių.
  • Valtis turi būti techniškai tvarkinga. Valtyje būtinai reikia turėti indą vandeniui iš valties išsemti.
  • Valtyje neturi būti daugiau asmenų, nei numatyta valties naudojimo instrukcijoje.
  • Valtyje draudžiama irstytis neblaiviems asmenims. Jie savo sutrikusia koordinacija ir rizikingu elgesiu kelia pavojų ne tik sau, bet ir visiems kartu plaukiantiems.
  • Valtyje reikia sėdėti ramiai. Vaikščioti po valtį, keistis vietomis, stovėti valtyje yra pavojinga.
  • Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Patariama sodinti į valtį ne daugiau kaip du vaikus vienam suaugusiajam.
  • Audrai užklupus ežere, reikia kuo skubiau plaukti į artimiausią krantą.
  • Iškritus ar iššokus iš valties jokiu būdu negalima lipti atgal per valties šoną – valtis lengvai persisveria ir apvirsta. Bandyti įlipti į valtį galima tik pro galinę jos dalį.
  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras Jums linki gražios vasaros ir saugaus poilsio prie vandens!
 
Pagal metodines rekomendacijas „Tėvams apie įvairaus amžiaus vaikų sužalojimų rūšis“ parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Liuda Ciesiūnienė
 
 
  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai
  • Edukacinės programos
  • Nakvynė






Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis
Mano kraštas

Partneriai