Valstybinės kalbos rajone priežiūra domėjosi VLKK pirmininkas

Kretingos rajono savivaldybėje apsilankė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis, kurio vizito tikslas buvo aptarti savivaldybėms perduotos valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos vykdymą.
Susitikime su savivaldybės meru Juozu Mažeika, mero pavaduotoja Danute Skruibiene, administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku, rajono Tarybos nare Jūrate Sofija Laučiūte, Bendrojo skyriaus vedėja Lolita Barakauskiene ir kalbos tvarkytoja Rita Kasparavičiūte VLKK pirmininkaspirmiausia pagyrė šią funkcijąsavivaldybėje atliekančią kalbos tvarkytoją R. Kasparavičiūtę, kuri, A. Antanaičio teigimu, viena aktyviausių šios srities specialisčių, pastaruosius dvejus metus Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko Eugenijaus Jovaišos padėkomis apdovanota už gerą darbą. Be to, pasivaikščiojęs po Kretingą viešose iškabose ar užrašuose sakė nepastebėjęspažeidimų.
„Praktiškai nėra ką ir patarti, kadangi turite itin profesionalią kalbininkę Jūratę Sofiją Laučiūtę“, –taip apie savo vadovaujamos komisijos ekspertų tarybos narę, rajono savivaldybės Tarybos narę ir Švietimo komiteto pirmininkę atsiliepė A. Antanaitis.
Meras J. Mažeika atkreipė dėmesį į vis mažiau vartojamąžemaičių kalbą, jos populiarinimo svarbą. „Manyčiau, turime puoselėti ir labai palaikyti tuos dalykus, kurie mus išskiria iš kitų. Be to, visai neseniai apie artėjantį Žemaitijos jubiliejų pasikalbėti Žemaitijos regiono savivaldybių vadovussukvietęs Jo Ekscelencija vyskupas Kęstutis Kėvalas, net ir nebūdamas žemaitis, ragino pagalvoti apie lenteles su užrašais, kai šalia bendrinės, būtų parašyta ir žemaičių kalba“, – pažymėjo rajono vadovas.
VLKK pirmininkas A. Antanaitis išsakytai minčiai pritarė, tačiau pabrėžė, kad tokiu atveju žemaitiški užrašai turėtų būti labiau dekoratyviniai elementai, kurie neklaidintųgreitosios medicininės pagalbos ir kitų atsakingų tarnybų.
Pasak jo, svarbiausia suvokti, kad lietuvių kalba mums pagrindinė, kad tai mūsų turtas, valstybės išlikimo pagrindas.„Išsivaikštome ne dėl to, kad atlygimai Lietuvoje mažesni, o todėl, kad negerbiame, nebesididžiuojame savimi čia. Ir kalbos klausimas šioje situacijoje tikrai ne paskutinis“, – savo nuomonę išsakė VLKK pirmininkas, atkreipęs dėmesį į tai, kad mūsų šalyjelabai įsigalėjusipižonizmo mada.
„Važinėdami po Lietuvą pastebime Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų pažeidimų. Neretai pasitaiko atvejų, kai vietoje lietuviškų užrašų „Uždaryta“ ar „Atidaryta“ pridedami tik angliški „Closed“  arba „Opened“. Kažkas tokių lentelių, matyt, pagaminęs ir parduoda urmu, tačiau vertėtų nepamiršti, kad informacija pirmiausia turi būti lietuvių kalba. Tokių įmonių ar įstaigų savininkai, žinoma, sulauks mūsų įspėjimų, tačiau labai griežtai bausti neketiname. Visų pirma raginame mokytis lietuvių kalbos, kalbėti gražiai ir taisyklingai“, – sakė A. Antanaitis.
Jis taip pat pastebėjo, kad kalba vystosi, einama tam tikro liberalumo, demokratėjimo linkme. Pavyzdžiui, visai neseniai buvo galima kirčiuoti tik pùsiasalis, tačiau dabar leidžiama sakyti ir pusiãsalis, kaip ir rùgiagėlė bei rugiãgėlė. Tačiau vietovardžiai keleto kirčiuočių turėti negali, tik vieną formą, kaip ir lietuviški gatvių pavadinimai negali būti verčiami į užsienio kalbą.
Susitikime buvo diskutuota apie „Impilties“ kaimo pavadinimo sugrąžinimo galimybę, vietoje šiuo metu vadinamos „Įpilties“. „VLKK svarstys visus paklausimus, jeigu jų bus gauta iš pačių to kaimo gyventojų, pritarus rajono tarybai“, – tvirtino šios komisijos vadovas A. Antanaitis, kurislabai pasidžiaugė, kad pagaliau po ilgos pertraukos vėl pradėta įgyvendinti valstybinės kalbos politika, Seimui svarstyti jau yra pateiktos jos gairės.

Gintarė Benaitytė