NAUJIENOS

Valentinas Tamulis: stengiuosi daryti tai, ko reikia rajono žmonėms

Kategorija:

Miestas:
Pokalbis su Kėdainių rajono meru Valentinu Tamuliu pradėjome nuo Pelėdnagius, nes liepos mėnesį  portalo LRT.lt vietovardžių rinkimuose skaitytojai laurų vainikus uždėjo kaip tik šiam kaimui. Pastarojo pavadinimą dauguma pirmiausia sieja su miškų paukščiu – pelėda. Nors kalbininkai įžvelgia kitokią šio žodžio prasmę, bet gyvenvietę puošiančios skulptūros labiau orientuoja į šį paslaptingą miškų paukštį..
Pelėdnagių seniūnija Kėdainių rajono merui – pirmoji darbovietė savivaldos struktūroje. Čia jis 19 metų dirbo seniūnu. Pirmosios pelėdos miestelyje ir įsikūrė jam vadovaujant, 2004 metais, minint Pelėdnagių 345-ąsias metines, „Tada pastatėme keturias skulptūras ir tai yra vienintelės skulptūros, už kurias mokėjome. Visos kitos pastatytos be papildomų išlaidų. Pastebėjau, kad tarp viešiesiems darbams siunčiamų žmonių yra nagingas vyrukas. Pagalvojau, o kodėl jis laiką turi leisti šluodamas gatves, tegul drožia. Jų darbų buvau matęs pas vieną rajono ūkininką. Ąžuolus dovanojo seniūnijos įmonės, – darbo seniūnu metus prisimena meras.  – Darėme tai, kas patiko žmonėms. Ir gėlynus, ir gyvenvietės erdves kūrėme. Džiaugiuosi, kad 2008 metais Pelėdnagiai buvo pripažinti gražiausiai tvarkoma gyvenviete Lietuvoje.“

Praverčia seniūno patirtis

„Galiu pasidžiaugti, turėjau gerą mokytoją. Kai 1997 metais pradėjau dirbti seniūnu, tuometinis rajono meras Viktoras Muntianas visoms seniūnijoms atidavė viską, kas toje teritorijoje buvo: komunalinį ūkį, švietimą, kultūros ūkinę dalį. Tada jis seniūnams pasakė, kad esame tos teritorijos šeimininkai ir privalome situaciją valdyti, – sako V. Tamulis. – Žinoma, dirbant meru tenka spręsti klausimus jau ne vienos seniūnijos, o viso rajono. Taigi atsakomybės našta padidėjo. Tačiau ir komanda problemoms spręsti yra. Gali pasikviesti savivaldybės administracijos specialistą, kuris geriau žino, kaip spręsti vieną ar kitą žmogui rūpimą problemą.“
Kaip teigia meras, darbą palengvina ir tai, kad tiek 19 metų dirbdamas Pelėdnagių seniūnu, tiek trejus  metus vadovaudamas Kėdainių miesto seniūnijai, gerai žino tiek miesto, tiek rajono problemas, pažįsta įmonių ir įstaigų vadovus. „Tačiau spręstinų klausimų daug ir labiausiai trūksta tam laiko. Žmogus ateina ir jis nori, kad jo klausimas būtų išspręstas čia ir dabar. Be abejo, to ir aš noriu, bet, deja, susiduriame su daugybę kliūčių. Vienai problemai išspręsti užtenka kelių valandų, o kitoms, žiūrėk, savaitės ar net mėnesio prisireikia. Yra problemų, kurioms išspręsti ir metų kitų prisireikia. Ne viskas juk priklauso nuo savivaldybės. Žinoma, būtų galima pasakyti: tai ne savivaldybės kompetencijos klausimas, bet kur žmogui eiti, jei ne į savivaldybę. Todėl ir administracijos darbuotojams sakau, kad mes turime išklausyti ir išgirsti kiekvieną žmogų. Jei negalime patys išspręsti jam rūpimo klausimo, bet patarkime, kur jis turi kreiptis, o dar geriau padėkime jam. Žmones labai erzina stumdynai ir neišklausymas. Su žmonėmis reikia kalbėtis“, – apie pirmuosius darbo meru mėnesius pasakoja V. Tamulis.

Darbus stabdo ne vien pinigai

Mero teigimu, daugiausia žmonių kreipiasi dėl infrastruktūros. Net mieste yra gatvių, kurių pusė išasfaltuota, kita pusė žvyrkelis. Arba dalis gatvės gyventojų pasiekia vandentiekis ir nuotekų surinkimas, o kitos pusės ne. „Jau 2019 metais ir žmonės nebenori gyventi tokiose sąlygose, kokiose prieš kelis dešimtmečius gyveno. Žmogui reikia patogumų, reikia švarios aplinkos. Visi jų pageidavimai ir reikalavimai yra pagrįsti. Visi norime kitokios gyvenimo kokybės. Tačiau tiems reikalavimams įgyvendinti reikalingi pinigai. Nepasakyčiau, kad jų yra per daug. Kitas darbų stabdys yra viešieji pirkimai. Būna atvejų, kai nebeatsiranda norinčių dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse. Taip nutiko su vieno kvartalo atnaujinimu. Tačiau didžiausias trukdis yra konkurso rezultatų apskundimai. Dažniausiai teisminiai procesai prasideda ne todėl, kad yra kažkokių pažeidimų, o vien tik dėl to, kad apskųsti. Manau, skundų būtų mažiau, jei neteisėtai apskundęs asmuo už savo veiksmus turėtų finansiškai atsakyti. Tada prieš rašydami skundą pagalvotų, ar verta skųsti dėl skundimo“, – svarsto V. Tamulis.

Esama ir kitų priežasčių. Meras pasidžiaugia, kad šiuo metu atnaujinami du miesto kvartalai, kad tvarkomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai, šaligatviai, kad sprendžiamos automobilių stovėjimo problemos, nes maži kiemai nepajėgūs sutalpinti visų gyventojų automobilius. Grįžus po darbo sunku rasti  vietos. Tačiau daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimas, jo manymu, vyksta ne tokiu tempu, kokiu norėtųsi.. „Pirmiausia namų atnaujinimas Kėdainiuose prasidėjo gan vėlai. Galbūt į tą reikalą nebuvo rimtai žiūrima, nebuvo kalbamasi su žmonėmis, konkrečiai išaiškinant modernizavimo naudą. O tam reikia labai daug laiko. Nemažai laiko reikalauja ir dokumentacijos tvarkymas, – kalba meras. – Rimti darbai laukia ir sprendžiant švietimo klausimus. Prieš naujuosius mokslo metus užsidarė J. Paukšelio progimnazijos Tiskūnų  Juozo Urbšio skyriuje nebeliko mokinių. Savaime. Tiesiog nesurinko vaikų. Tačiau turime tris mokyklas, kuriose mokinių skaičius gan mažas. Žinoma, jų klausimo neketiname nagrinėti artimiausiuose tarybos posėdžiuose, bet akivaizdu, kad švietime turėsime ką veikti. Švietimas – skaudus klausimas ir prieš priimant sprendimą, reikia gerai išanalizuoti padėtį.“
Mero manymu, pasiskubinta verslui perduoti ir kai kurias funkcijas. Kad ir atliekų išvežimas. Konkursą laimėjusi įmonė ar negeba tvarkytis, ar paprasčiausiai ten dirbantiems žmonėms trūksta atsakomybės. Meras apgailestavo, kad net prieš miesto šventę laiku nebuvo išvežamos šiukšlės, jų krūvos pūpsojo prie savivaldybės sutvarkytų konteinerių. „Įmonės vadovai teisinosi, kad remontuojamos mašinos. Jei atliekas vežtų savivaldybei pavaldi įmonė, išeitis būtų surasta“, – sako meras.

Turizmas ir dviračių takai

V. Tamulis mato nemažai spragų ir plėtojant turizmą. Pirmiausia stringa informacijos sklaida apie Kėdainius. Pasigenda ir strategijos, kaip rajone plėtoti turizmą. Mero manymu, nepasiteisino ankstesnėje kadencijoje įkurtas Turizmo skyrius, tad naujoji taryba jo atsisakė. „Tas skyrius labiau dubliavo tai, ką daro Turizmo ir verslo informacijos centras“, – sako meras ir priduria, kad naujos kadencijos taryba neskubėjo keisti administracijos struktūros. Pakoreguoti tik keli skyriai.
Plėtojant turizmą, mero manymu, reikia labiau rūpintis ir dviračių takais. Jų rajone nėra pakankamai, o dalis esamų nebeatitinka šiandieninių poreikių. „O norinčių važinėti dviračių yra labai daug ir Kėdainiuose. Konkretus pavyzdys. Neseniai vykusioje miesto šventėje kėdainiečiai buvo pakviesti  miesto gatvėmis dviračiu nuvažiuoti 13 km 720 metrų. Tai miesto paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data. Tik nuliukas pridėtas. Dviračiais važiavo daugiau  kaip  500 žmonių. Toks aktyvus dalyvavimas – akivaizdus parodymas, kad reikia daugiau dviračių takų ir savivaldybei teks skirti didesnį dėmesį pritaikant miestą judėjimui dviračiais“,  – planus praskleidžia meras.
Aktyvesniam miesto gyvenimui reikalingas ir stadionas. Darbai pradėti, bet jiems užbaigti reikia apie 1,5 mln. eurų. Pinigai numatyti, bet reikalinga suma išdalinta per kelerius metus, o norėtųsi jį turėti greičiau. Meras tikisi, kad pasikeitus „Nevėžio“ krepšinio komandos vadovui, pagyvės ir arenos veikla.
Kėdainių rajono mero planuose – drožėjo Vinco Svirskio kūrybinio palikimo atvėrimas lankytojams. „Juk tai lietuviškas Mikalandželas ir jo darbus žmonės turi matyti. Rajono kultūrai ir turizmui svarbus ir kitas drožėjas – Vytautas Ulevičius. Prieš miesto šventę jis buvo pas mane užsėjęs ir sakė, kad jei nerasime galimybės pasirūpinti jo darbais, jis kreipsis į kitą savivaldybę. Tokio turto negalime išleisti iš savo rajono“, – pabrėžia Kėdainių rajono meras.
 
Justė Brigė
Straipsnis paskelbtas
„Savivaldybių žinios“, Nr.15
 
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama