Už pinigų plovimą grėstų milijoninės baudos

Kategorija:

Miestas:
Už pinigų plovimą grėstų milijoninės baudos

Jei Seimas pritars Vidaus reikalų ministerijos pateiktoms įstatymų pataisoms, už pinigų plovimą grės milžiniškos baudos, juridiniai asmenys bus įpareigoti atskleisti tikruosius savininkus ir naudos gavėjus. Pataisomis siekiama užkirsti kelią ir galimam terorizmo finansavimui.

Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti 2015 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos. Direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki birželio 26-osios.

„Iki šiol už finansinius nusikaltimus, pinigų plovimą taikytos baudos siekė vos 6 tūkst. eurų, nors padaroma žala valstybei buvo dešimtis, o kartais ir tūkstančius kartų didesnė. Jei įstatymas įsigaliotų, baudos būtų adekvačios padaromai žalai. Taip pat atsirastų aiški prievolė juridiniams asmenims atskleisti tikruosius savininkus ir naudos gavėjus“, – aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Jei įstatymui pritars Seimas, už šio įstatymo pažeidimus galės būti skiriamas įspėjimas, bauda (iki 1 100 000 eurų kitiems įpareigotiesiems subjektams, iki 5 100 000 eurų finansų įstaigoms), laikinas nušalinimas nuo pareigų, laikinas teisės disponuoti lėšomis apribojimas, licencijos panaikinimas ir kitos poveikio priemonės.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ne rečiau kaip kas 4 metus Lietuvoje turi būti atliekamas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas. Jo metu nustatomos valstybėje esančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos ir jų dydis. Vėliau šiuo vertinimu bus vadovaujamasi nustatant priemones šios rizikos valdymui ir mažinimui.

Be to, visi juridiniai asmenys privalėtų saugoti tikslią informaciją apie savo tikruosius savininkus – fizinius asmenis (Įstatyme vartojama sąvoka – naudos gavėjai) ir ją atskleisti pateikiant Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui. Šia informacija galės naudotis finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami  naudos gavėją.

Įstatyme siūloma ir nuostata, kad už tam tikrų rūšių sunkius ar labai sunkius nusikaltimus teisti asmenys, kurių teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, negali eiti apskaitos paslaugas teikiančios įmonės vadovaujamų pareigų, būti tokių įmonių dalyviais arba savarankiškai teikti apskaitos paslaugų.

„Sunkiai suprantama, kodėl tam tikros grupės teigia, jog toks įstatymas kažkaip paveiks investavimo klimatą ar finansų rinką Lietuvoje. Atsirandantys reikalavimai ir sankcijos turėtų atgrasyti nuo bet kokios šešėlinės veiklos, o tai skaidrų verslą turėtų tik džiuginti“, – aiškina E. Misiūnas.

www.vrm.lt


Mano Krastas