UNESCO koordinavimo komiteto nariai aplankė Struvės geodezinio lanko Gireišių punktą

Kategorija:

UNESCO koordinavimo komiteto nariai aplankė Struvės geodezinio lanko Gireišių punktą

Spalio 8 d. Rokiškio rajone lankėsi Struvės geodezinio lanko koordinavimo komiteto atstovai iš 7 šalių – Estijos, Latvijos, Rusijos federacijos, Švedijos, Baltarusijos ir ne narių – Belgijos, Serbijos.      

Posėdis šiais metais vyko Lietuvoje Žemės ūkio ministerijoje, jo dalyviai aplankė ir Gireišių punktą, Rokiškio r.savivaldybę, Rokiškio krašto muziejų, Rokiškio bažnyčią, istorinį mūsų senamiestį.       

 Struvės geodezinis lankas tęsiasi per dešimties valstybių teritoriją nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje. Lankas kerta Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą. Vienas iš trijų Lietuvos punktų yra Gireišių kaime, Panemunėlio seniūnijoje.       

Struvės geodezinis lankas nuo 2005 m. yra UNESCO pasaulio paveldo objektas.      

Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2011-2012 pagal Lietuvos kaimo plėtros programą įgyvendino projektą ,,Struvės lanko Gireišių punkto aplinkos pritaikymas turizmui, propaguojant UNESCO paveldą".

http://www.rokiskis.lt

Apie Struvės geodezinį lanką

Struvės geodezinis lankas – tai apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Grandinės galų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20'. Pavadinta astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės vardu.

Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (NorvegijaArkties vandenyno pakrantėje, t. y. nuo 45°20' iki 70°40' šiaurės platumos ir kerta  Norvegiją, Švediją,SuomijąEstijąLatvijąLietuvąBaltarusijąUkrainą ir Moldovą. Dienovidinio lankui apskaičiuoti panaudoti minėtose šalyse išmatuotų trianguliacijos tinklų fragmentai, kuriuos sujungus gauta grandinė, susidedanti iš 12 sekcijų, įterptų tarp astronomijos punktų, turinti 10 išmatuotų bazių ir jungianti 259 trianguliacijos punktus.

XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, kurio matavimo rezultatais ištisą šimtmetį naudotasi skaičiuojant ir tikslinant Žemės elipsoido parametrus.

Seniausia Struvės geodezinio lanko dalis sudaryta 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje (projektavo ir jo matavimus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas C. Tenneris (1783–1859). Estijos ir Latvijos teritorijoje 1822 m. privačia iniciatyva pradėtas trianguliacijos tinklo sudarymas truko iki 1831 m. Čia darbus organizavo Tartu universiteto profesorius F. G. W. Struvė (1793–1864), to paties universiteto astronomijos observatorijos vadovas. Struvės ir Tennerio trianguliaciniai tinklai buvo sujungti 1829 m., kai buvo išmatuota trianguliacijos grandinė tarp Pandėlio (Lietuva) ir Bristeno (Latvija). Matuojant šią grandinę svarbiausius lauko darbus atliko Vilniaus universiteto auklėtinis J. Chodzka (1800–1881).

Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus F. G. W. Struvė susistemino ir aprašė darbe „Arc du Méridien de 25°20'“. Remdamasis šiuo F. G. W. Struvės darbu, 1888 m. Žemės dienovidinio ilgį apskaičiavo geodezininkas A. Bonsdorfas.

1993 m. Suomijos žemės tarnyba ir Suomijos geodezijos institutas pasiūlė įamžinti kai kuriuos atrinktus išlikusius dienovidinio lanko geodezinius punktus kaip UNESCO pasaulio paveldo paminklus. Tai pirmasis tarptautinis sienas kertantis Pasaulio paveldo sąrašo objektas (įrašytas 2005 m.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto siūlymu įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai – Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus apskritis) ir Gireišiuose (Panevėžio apskritis).

 

http://lt.wikipedia.org/wiki/Struv%C4%97s_geodezinis_lankas


Mano Krastas