Ūkio ministerija ir Lietuvos klasterių asociacija kartu plėtos klasterizaciją Lietuvoje

Ūkio ministerija ir Lietuvos klasterių asociacija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo Lietuvos klasterizacijos srityje.

„Pasirašytu protokolu sieksime užtikrinti nuoseklią ir tvarią klasterių veiklą, dar sklandesnį darbą kartu su Lietuvos klasterių asociacija. Tikiu, kad bendradarbiaudami įveiksime laukiančius iššūkius ir pereisime prie efektyvesnės klasterių veiklos“, – sakė ūkio viceministras Ramūnas Burokas.

Ūkio viceministro R. Buroko ir Lietuvos klasterių asociacijos prezidento dr. Laimučio Paškevičiaus pasirašytame dokumente sutarta sudaryti darbo grupę Lietuvos klasterių politikai formuoti ir įgyvendinti bei stebėsenai ir vertinimui užtikrinti, parengti Lietuvos klasterių politikos formavimo ir įgyvendinimo programą 2017–2020 m. bei jos stebėsenos ir vertinimo mechanizmą. Taip pat sutarta parengti Lietuvos klasterių politikos formavimo ir įgyvendinimo, klasterizacijos plėtros proceso ir rezultatų stebėsenos ir vertinimo tvarką.

Lietuvos klasterių asociacijos prezidentas dr. Laimutis Paškevičius pažymėjo, kad sėkmingai klasterių plėtrai Lietuvoje reikalingas ne tik tikslingas ir efektyvus Europos Sąjungos lėšų paskirstymas ir projektų administravimas. Šiame etape ypač svarbus valstybės palaikymas – klasterizacijos koncepcijos ir politikos formavimas, veiksmų programos patvirtinimas ir ilgalaikių prioritetų nustatymas.

„Sujungę Lietuvos klasterių asociacijos ir Ūkio ministerijos jėgas tikimės proveržio Lietuvos klasterizacijos srityje. Dirbdami kartu galėsime sukurti klasterius augti įgalinančią strateginių dokumentų bazę, gerąją bendradarbiavimo praktiką su valstybės institucijomis, tarp jų ir ES lėšas skirstančiomis Ūkio ministerijos agentūromis. Mūsų tikslai bendri: Lietuvos ūkio augimas, konkurencingumo didinimas ir eksporto plėtra užsienio rinkose“, – sakė dr. L. Paškevičius.

Ūkio ministerijai taikant klasteriams skirtas Europos Sąjungos priemones susiformavo apie 50 klasterių. Daugelyje šių klasterių (net 90 proc.) dalyvauja mokslo ir studijų institucija. Apie 85 proc. visų Lietuvoje veikiančių klasterių yra įsikūrę didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Daugiausia klasterių veikia informacinių technologijų ir komunikacijos srityje (12), sveikatinimo ir medicinos (6), turizmo (6), kūrybinių industrijų (6), inžinerinės pramonės (5) bei maisto ir gėrimų (5) srityse.

Ūkio ministerijos inf.