Trumpa maisto tiekimo grandinė – nauja galimybė ūkininkams ir vartotojams

Pastaruoju metu itin populiarėja sveikos mitybos banga: lietuviai augina daržoves, jos ant stalų keičia iki tol kasdien valgytą kiaulieną, auginami naminiai paukščiai, kurių mėsa nėra tokia riebi. Sakoma, kad sveikiausias maistas yra tas, kuris užaugintas šalia mūsų, tačiau tiesiogiai savo produkcija prekiaujančių ūkininkų nėra daug, tad miestiečiui gauti produktų tiesiai iš ūkininkų rankų neretai tampa sudėtinga užduotimi.

Tačiau ši situacija gali greitai pasikeisti. Pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) ūkininkams ir jų produktų prekyba užsiimantiems juridiniams asmenims numatyta finansinė parama pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Kvietimas teikti paraiškas prasidėjo vasario 1 d. ir tęsis iki kovo 30 d. Maksimali paramos suma vienam projektui gali siekti net 120 tūkst. Eur.

Palengvinimas teikiant paraiškas
„Parama trumpai maisto tiekimo grandinei, kai ūkininkų užauginti ar pagaminti produktai patenka tiesiai vartotojui į rankas, svarbi daugeliu aspektų. Pirmiausia skatinamas tiesioginis produkcijos pardavimas – taip gerėja ūkininkų finansinė padėtis, o kartu ir kaimo konkurencingumas, mažinama atskirtis nuo miesto. Kylant tokių produktų paklausai, atsiranda galimybė kurti darbo vietas. Taip pat svarbu ir tai, kad šia parama skatinamas smulkiųjų ūkių bendradarbiavimas – paraišką gali teikti mažiausiai du subjektai, sudarę partnerystės ( jungtinės veiklos) sutartį. Kartu dirbantiems ūkininkams prekybos, galbūt net ir perdirbimo srityje procesas tampa daug paprastesnis. Parama naudinga ir vartotojams – kuriamos sąlygos įsigyti iš ūkininkų šviežių, kokybiškų, neretai ekologiškai užaugintų ar pagamintų produktų“, – paramos privalumus vardija ŽŪM Kaimo plėtros departamento vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė.

Pasak specialistės, paraiškų teikėjai turėtų atkreipti dėmesį į kelias svarbiausias sąlygas: paramos gali kreiptis ne tik ūkininkai, bet ir kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, užsiimančios maisto produktų gamyba ir perdirbimu. Kaip jau minėta, paramos paraišką fizinis ar juridinis asmuo privalo teikti kartu su partneriais, kuriems taikomos tokios pat tinkamumo gauti paramą sąlygos kaip ir paraiškos teikėjui; partneriai projekto įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiu negali būti keičiami, išskyrus atvejus, kai atsiranda nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės arba patiriama finansinių sunkumų.
Palengvinimas gauti paramą yra tas, kad pareiškėju arba vienu iš partnerių gali būti ir tarpininkas. „Tai juridinis asmuo, veikiantis prekybos srityje ir tarpininkaujantis trumpoje tiekimo grandinėje tarp gamintojo ir galutinio vartotojo. Tarpininkas itin palengvina ūkininkams prekybos procesą, nes pasirūpina visais vadybiniais reikalais, ūkininkai visą dėmesį gali skirti produkcijai auginti ar gaminti. Be to, tarpininkas gali būti naujai įsteigta įmonė, jam buhalterinė apskaita privaloma tik projekto priežiūros laikotarpiu. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad jei tarpininkas yra ir pareiškėjas, tuomet jungtinės veiklos sutartis turi būti pasirašyta mažiausiai tarp 4 partnerių“, – sako N. Padvaiskaitė.

Pareiškėjai bus vertinami pagal tam tikrus kriterijus skiriant balus. Minimali jų suma – 40 balų. Papildomus balus galima gauti už kuo didesnį projektų dalyvių skaičių, taip pat jeigu numatyta prekiauti ekologiškais, pagal nacionalinę kokybės sistemą sertifikuotais ar tautinio paveldo produktais, jei numatytas pardavimų didėjimas, investicijos į esamas prekybos vietas.

Finansuojama veikla

Didžiausia paramos suma negali viršyti 90 tūkst. Eur, išskyrus projektus, kuriuose dalyvauja 4 ir daugiau subjektų, neįskaitant tarpininko – tuomet paramos suma gali siekti 120 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas priklauso nuo to, kam ji bus skirta: projekto bendrosioms išlaidoms, einamosioms bendradarbiavimo, verslo plano parengimo išlaidoms paramos intensyvumas siekia 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidoms taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Pagal šią KPP priemonę gali būti finansuojamos įvairios išlaidos: galima įsigyti naują techniką ar pardavimui skirtą transporto priemonę ir pan.. Svarbiausia, kad išlaidos atitiktų tinkamas išlaidų kategorijas, kurias galima rasti taisyklių apraše.

Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

ŽŪM inf.