NAUJIENOS

Teisingumo Teismas išaiškino, kas yra diskriminacija dėl negalios darbe

Kategorija:

Miestas:

Rugsėjį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą, išaiškindamas ir Lietuvai privalomas Užimtumo pagrindų direktyvos nuostatas, reglamentuojančias žmonių su negalia atleidimą. Taip institucija atsakė į Ispanijos teismo klausimus apie darbdavio pareigą nediskriminuoti asmenų dėl negalios.

2017 metais Barselonos darbo bylų teismas pradėjo nagrinėti gyventojos ieškinį dėl, jos teigimu, neteisėto atleidimo iš darbo.

Pareiškėja, sprendime įvardijama kaip DW, dirbo vienoje automobilių pramonės įmonėje, gaminančioje plastikinius vamzdžius mašinoms. Po septynerių metų darbo gamykloje jai buvo diagnozuotas epikondilitas (dilbio raumenų sausgyslių uždegimas), kurį medikai įvardijo kaip profesinę ligą. Pagal nacionalinę Ispanijos teisę ji buvo pripažinta „ypač pažeidžiama darbuotoja dėl su darbu susijusios rizikos“.

2017 metais, kai pareiškėja buvo laikinai nedarbinga, įmonė pranešė, kad atleidžia ją dėl objektyvių priežasčių. Jos buvo grindžiamos ekonominiais, techniniais, gamybiniais ir organizaciniais motyvais. Tuo pačiu metu buvo nutrauktos darbo sutarys dar su devyniais kitais darbuotojais.

Atleidimą lėmė keturi kriterijai: darbas turėjo būti susijęs su plastikinių vamzdžių surinkimu ir formavimu, mažesnis nei 95 proc. našumas, mažesni gebėjimai atlikti įvairias užduotis įmonės darbo vietose ir didelis nebuvimo darbe rodiklis. DW atitiko visus šiuos kriterijus.

Tais pačiais metais Darbo inspekcija dėl dviejų pažeidimų įmonei siūlė taikyti sankciją. Pirma, bendrovė sukėlė ergonominę riziką, dėl kurios pareiškėja patyrė fizinį sutrikimą. Antra, diagnozavus epikondilitą,  įmonė išlaikė tokias pat darbo sąlygas – darbuotoja paskirta į darbo vietas, kurių sąlygos buvo nesuderinamos su jos sveikata.

Nagrinėdamas ieškinį Barselonos darbo bylų teismas kreipėsi į ESTT prašydamas išaiškinti, ar darbuotojai, pripažinti ypač pažeidžiamais dėl tam tikros rizikos ir negalintys vykdyti tam tikrų užduočių, antraip kiltų pavojus jų arba kitų asmenų sveikatai, laikytini žmonėmis su negalia. Ispanijos teisininkai taip pat teiravosi, ar įmonės įvykdytas ir panašaus pobūdžio atleidimas iš darbo yra diskriminacija.

ESTT pabrėžė, kad Ispanijos formuluotė, apibūdinanti ribotą asmens darbingumą, gali būti laikoma negalios apibrėžimu, kai ši būklė lemia darbingumo apribojimus, atsirandančius būtent dėl ilgalaikių fizinių, protinių ar psichikos sutrikimų. Taip pat, jei tokie sutrikimai kartu su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiam asmeniui visapusiškai ir veiksmingai užsiimti profesine veikla tokiomis pačiomis kaip ir kitų darbuotojų sąlygomis.

Įmonės taikyti kriterijai iš pirmo žvilgsnio buvo neutralūs, tačiau, ESTT teigimu, gali būti laikomi netiesiogine diskriminacija. Darbuotojui su negalia, lyginant su negalios neturinčiu kolega, kyla didesnė rizika nebūti darbe dėl ligos, susijusios su negalia. Tad toks darbuotojas atsiduria mažiau palankioje padėtyje.

Jei bendrovė prieš atleisdama pareiškėją jai sudarė tinkamas sąlygas, netiesioginės diskriminacijos nebuvo. Tą patikrinti dabar turės Ispanijos teismas.

Tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis pastebi, kad šis ESTT išaiškinimas svarbus ir Lietuvai. „Lygių galimybių kontrolierius tiria galimos diskriminacijos dėl negalios atvejus, tad šie teisiniai argumentai bus naudingi aiškinant, koks darbdavio elgesys laikytinas lygių galimybių pažeidimu, o koks – ne“, – sako jis.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė


Reklama