NAUJIENOS

Šv. Ignoto bažnyčioje atidengtas bareljefas žuvusiems Lietuvos kariams

Kategorija:

Miestas:
„Per amžius budėję, laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą“ – toks užrašas puošia balandžio 17 d. Šv. Ignoto Lietuvos kariuomenės bažnyčioje Vilniuje Krizmos šv. Mišių metu atidengtą bareljefą. Jis skirtas  žuvusiems Lietuvos kariams, primenant mūsų karių ir visos tautos pasiaukojimą vardan Laisvės, atminti.  
 
„Bareljefo kompozicijoje esantis karys su skydu, ant kurio pavaizduoti Gediminaičių stulpai rodo kad  jis kovojo už Lietuvos laisvę. Tad buvome,  esame ir būsime nenugalimi“, – sako iškilmėse dalyvavęs ir bareljefą atidengęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
„Žuvusių karių pagerbimas  bažnyčiose – tai gilias šaknis Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose turinti tradicija. Džiaugiuosi, kad už šalies laisvę kovoję ir gyvybes paaukoję kariai  nuo šiol bus deramai pagerbti ir Lietuvos kariuomenės bažnyčioje“, – sakė taip pat  ceremonijoje dalyvavęs  Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.
 
Kartu buvo atidengtos ir trys atminimo lentos pagerbiant žuvusius Lietuvos karius: savanorį Artūrą Sakalauską, žuvusį Vilniuje 1991 m. rugpjūčio 21 d., vyresnįjį leitenantą Normundą Valterį, žuvusį Bosnijoje ir Hercegovinoje 1996 m. balandžio 17 d. ir seržantą Arūną Jarmalavičių, žuvusį Afganistane 2008 m. gegužės 22 dieną. 
 
Atidengtame bareljefe vaizduojamas karys, kovojęs ir žuvęs, bet jo dvasia liko nenugalėta. Kovotojas yra globojamas dviejų angelų. Visos trys figūros yra apjungtos fone esančios vėliavos.
 
Atidengtame bareljefe vaizduojamas karys kovojęs ir žuvęs, bet jo dvasia liko nenugalėta. Kovotojas yra globojamas dviejų angelų. Visos trys figūros yra apjungtos fone esančios vėliavos. Kovotojo kelią į Dievo karalystę stebi  ir laimina  šventoji dvasia.
 
Idėjos įamžinti žuvusius Lietuvos karius iniciatoriai – karo istorikas Valdas Rakutis ir ilgametis Lietuvos kariuomenės dailininkas Giedrius Reimeris. Bareljefo autoriai – skulptoriai Leonas ir Eimantas Pivoriūnai.
 
Krizmos Šv. Mišiose ir ceremonijoje taip pat dalyvavo ir Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgų kariai, žuvusiųjų karių artimieji, bendražygiai, kiti ministerijos ir Lietuvos kariuomenės pajėgų atstovai.
 
Šių Šv. Mišių metu savo kunigystės įžadus atnaujino Lietuvos kariuomenės kapelionai. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 12 karo kapelionų. Taip pat buvo šventinami trijų rūšių aliejai: ligonių aliejus, katekumenų aliejus ir krizma.
Ligonių aliejus naudojamas teikiant Ligonių patepimą. Katekumenų aliejus skirtas tiems, kurie priims krikštą. Šis aliejus gali būti naudojamas ir kunigų šventimų metu, taip pat juo gali būti patepami bažnyčių altoriai per dedikaciją. Krizmos konsekravimas yra esminis šių Mišių elementas. Mišių metu arba prieš jas vyskupas įpila kvepalų į aliejų ir pagamina krizmą. Krizma naudojama vyskupų šventimams, bažnyčių pašventinimo iškilmėms, kurių metu tepamas altorius ir ant kolonų pakabinti kryžiai.

Apie Šv. Ignoto bažnyčią
 
Šv. Ignoto bažnyčia buvo pastatyta 1622-1647 m. Kaip ir kitos jėzuitų bažnyčios Lietuvoje, ji buvo bazilikinė, su kupolu ir dviem bokštais abipus presbiterijos. 1737 m. Šv. Ignoto bažnyčia sudegė, įgriuvo vidurinės navos skliautai. Atstatant, viduje įrengti mūriniai altoriai, vadovaujant architektui Tomui Žebrauskui SJ padidintos šoninės koplyčios, langai, perstatytas vargonų choras, skliautai dekoruoti tapyba ir lipdiniais.  
 
Didžiajame altoriuje buvo S. Čechavičiaus paveikslas „Šv. Ignotas” (vėliau perkeltas į Katedrą). Bažnyčią dekoruojant dirbo žymūs Vilniaus skulptoriai jėzuitai Mykolas Šykas (1714-1746), Jokūbas Grimas (1737-1773). Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) vienuolynas ir bažnyčia buvo perduoti rusų kariuomenės Preobražensko pulkui. Tuomet išgriauti dirbtinio marmuro altoriai, nukapoti lipdiniai, tapyba. Bažnyčios erdvė suskaidyta į 3 aukštus, vien bažnyčioje apgyvendinta apie 500 kareivių bei įrengtos arklidės. 1869 m. įrengtas karininkų klubas. Kaip sakralinis pastatas bažnyčia buvo visiškai sunaikinta: nugriauti bokštai, pristatytas prieangis, sunaikintas interjeras.
 
1925-1926 m. pagal architektų Julijaus Kloso ir Pavelo Vendziagolskio projektus vėl pritaikyta religiniams reikalams. Tačiau bažnyčia nebuvo atstatyta, jos fasadas tėra XVII a. I-osios pusės baroko stilizacija. 1929 m. pagal dailininko Stanislavo Matusiako eskizus buvo dekoruota presbiterija. 1939 m. lapkričio mėn. sugrąžinus Vilnių Lietuvai Šv. Ignoto bažnyčioje aukojamos pirmosios mišios Lietuvos kariams. 1955 m. Šv. Ignoto bažnyčia paversta kino studijos sandėliu. Nuo 1991–ųjų čia veikė paveikslų galerija, vyko Šv. Kristoforo orkestro repeticijos.
 
2001-2004 m. visiškai suniokota bažnyčia rekonstruota pagal architektų Evaldo Purlio, Daliaus Striuko ir Editos Žarkovskienės projektus. Bažnyčios rekonstrukcija rūpinosi vyriausiasis kariuomenės kapelionas plk. Juozas Gražulis. 2004 m. lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės Ordinaras vyskupas Eugenijus Bartulis Šv. Ignoto bažnyčią dedikavo pagrindine kariuomenės Ordinariato bažnyčia.
 
Nuotraukų aut. Giedrė Maksimovicz (KAM)
 
KAM inf.
  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai
  • Edukacinės programos
  • Nakvynė






Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė
Mano kraštas

Partneriai