Sutrikusio vystymosi kūdikių namai: uždaryti negalima palikti

Kategorija:

Miestas:
Sutrikusio vystymosi kūdikių namai: uždaryti negalima palikti
Daugiau nei prieš pusantrų metų Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kitas institucijas, prašydamas neskubėti uždaryti gerai dirbančių sutrikusio vystymosi kūdikių namų. „Uždaryti ar išsaugoti šiuos namus yra moralinis-emocinis valstybės išbandymas“, – pabrėžia meras. Į kūdikių namų svarbą meras atkreipė ir neseniai Šiauliuose viešėjusio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio dėmesį.
Uždaryti negalima
 Ši globos įstaiga gyvuoja daugiau nei 50 metų. Įstaigos interneto svetainėje skelbiama, kad per tą laiką juose užaugo daugiau kaip 2200 vaikų. Įstaigoje dirba didelę patirtį turintys specialistai – gydytojai, slaugytojai, pedagogai, logopedai, kineziterapeutai ir kiti darbuotojai. Dabar šiuose namuose pagalba teikiama ne tik nuskriaustiems vaikams, bet ir jų tėvams, kurie vėl reiškia norą susigrąžinti savo paliktus vaikučius į šeimą.
Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga apie 60 vaikų. Vien per 2016 metus buvo įvaikinta 11 vaikų, 11 grįžo į globojamas šeimas. Atsižvelgdami, kad tėvams labai sunku namuose auginti vaikus su negalia, Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namai įkūrė dienos grupę, į kurią galima atvesti vaiką kelioms valandoms.
„Prieš metus sakau ir dabar tai kartoju, kad su reformomis skubėti nereikėtų, nes sutrikusio vystymosi kūdikių namuose  gyvenantys vaikai reikalauja ypatingos priežiūros. Ir kol neturime sukurto geresnio modelio, esamo ardyti negalima“, – teigia Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir priduria, kad jei Lietuva nuspręs uždaryti sutrikusio vystymosi kūdikių namus, pasaulis tokio sprendimo nesuprastų.
Reikalingas konkretumas
„Imantis tokių reformų, būtinas aiškumas. Turi būti aišku, kaip bus su darbuotojais, kas toliau bus daroma su namuose esančiais vaikučiais Tuo klausimu jau spalio mėnesio pradžioje kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Rašte pabrėžiau, kad Lietuvoje veikiančiuose sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvenantiems vaikams dažniausiai yra nustatomi sutrikimai – autizmas, mišrus raidos sutrikimas, alkoholinio vaisiaus sindromas. Taip pat ugdomi vaikai su Dauno sindromu, sergantys hidrocefalija, akių, širdies ir kt. ligomis. Minėtiems vaikams būtina kompetentinga pagalba ir priežiūra> Neįgalūs vaikai negali būti skriaudžiami“, – sako Seimo narė, buvusi ilgametė Vaiko teisių kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pasiteiravus, gal reikėtų tokius vaikučius įkurdinti ligoninėje, R. Šalaševičiūtė pabrėžė, kad šių vaikų atiduoti į ligoninę negalima. „Ligoninėse naudojamos lėšos skirtos gydymui, o jei kūdikiui jau pripažintas neįgalumas, o ne trumpalaikis sveikatos sutrikimas, jis turi būti prižiūrimas naudojant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšas. Ministerijos paprašiau informuoti mane raštu, kaip numatoma vykdyti sutrikusio vystymosi kūdikių namų deinstitucionalizaciją, kokiomis priemonėmis bus užtikrinama šiose įstaigose globojamų vaikų teisė į tinkamą priežiūrą ir ugdymą, iš kokių šaltinių bus vykdomas finansavimas“, – kalba Seimo narė.
Žada spręsti be skubos 
Lankydamasis Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad čia iškilusios problemos turi būti išspręstos be skubos, racionaliai ir efektyviai.   
 „Ne pati reforma yra svarbiausias tikslas, o siekis sukurti puikias sąlygas vaikams, palengvinti buities naštą šeimoms. Suprantama, kad Šiaulių kūdikių namai teikia ne tik institucinę globą. Kvalifikuoti specialistai rūpinasi pagalba šeimoms, vaikų grąžinimu į šeimas. Taškai dar nesudėti, situacija bus analizuojama ir sprendimai bus priimti viską pasvėrus“, – teigia S. Skvernelis.
Premjeras atkreipia dėmesį, kad Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose sukauptas stiprus darbinis potencialas –  dirba profesionalai, kurie yra susidūrę su daugybe įvairių ligų istorijų, sukaupę didelę patirtį ir gali padėti tėvams, socialiniams globėjams.
Už teisingą sprendimą
„Ne sykį lankiausiai Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Realiai mačiau, kaip dirba šių namų darbuotojai. Suprantu siekį, kad Lietuvoje neliktų nei vaikų globos, nei kūdikių namų, bet to padaryti dabar ir greitai – negalime. Vaikučiai, kurie į šiuos namus patenka, dažniausiai turi sunkią negalią, vienokius ar kitokius sveikatos sutrikimus. Kūdikių namai yra ta pagalba, kuri suteikiama pačioje kūdikio gyvenimo pradžioje. Ir matant, kiek daug vaikučių iš kūdikių namų įvaikinami ar perduodami globėjams, akivaizdus kūdikių namų specialistų darbo rezultatų įrodymas. Šie namai daro neparastai didelį darbą surandant kūdikiui naujus namus arba sugrąžinant jį šeimai. Namų darbuotojai labai nuoširdžiai stengiasi padėti tėvams, negalėjusiems auginti vaikučio jo pirmosiomis gyvenimo dienomis, padeda jiems įgyti tėvystės įgūdžių. Tėvai kviečiami į namus. Jie stebi savo kūdikio augimą. Taip yra daromas dvigubas darbas. Vaikas yra saugioje aplinkoje, prižiūrėtas, pamaitintas,  jei reikalingas, jam suteikiamas gydymas. Ir kitas darbas – padedama tėvams stiprinti pozityvios tėvystės įgūdžius, kad vėliau jie patys tą vaikutį galėtų auginti“, – mano Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Jos teigimu, Seimo ir Vyriausybės užduotis – surasti būdus, kad toks centras, kuriame būtų priimami kūdikiai, turintys sunkių negalių, gyvuotų. „Manau, padarysime teisingus sprendimus ir sulauksime Prezidentūros, inicijavusios kurti Lietuvą be vaikų globos namų, pritarimo. Džiaugiuosi Šiaulių miesto mero požiūriu ir jo siekiu, kad institucinė vaikų globos įstaigų reforma vyktų atsakingai, įvertinant visas galimas grėsmes. Pirmiausia reikia atsižvelgti į šios įstaigos atliekamas paslaugas ir jų reikalingumą, – teigia R. Baškienė. –Didžiulis darbas padėti vaikučiui sustiprėti ir grįžti pas tėvus, ar surasti naują šeimą, bet kad tai būtų galima daryti, reikia leisti tai daryti.“

Savivaldybių žinios, Nr.21

Mano Krastas