Su naujuoju Darbo kodeksu – didesnės algos

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis.

„Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis. Visų pirma siekiame labai aiškiai apibrėžti, kad minimali mėnesinė alga būtų mokama tik už nekvalifikuotą darbą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Pasak jos, naujajame Darbo kodekse apskritai pirmą kartą apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

„Suprantame, kad galbūt atsiras tokių, kurie bandys tik nežymiai pakelti darbo užmokestį, tačiau žinant, kad darbdaviams trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o nuo šių metų sausio „Sodros“ sistemoje skelbiami įmonių darbo užmokesčių vidurkiai, toks poelgis gali palikti įmonę be kompetentingų darbuotojų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta būtinybė darbdaviams pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. „Darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir padaryti jas prieinamas susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka“, – paaiškina viceministrė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje yra ganėtinai rimta problema ir ją būtina spręsti, todėl naujajame reguliavime numatytas įpareigojimas, kad už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis ir tai turi matytis darbovietėje patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemoje. „Toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus yra vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas. Šios sąvokos Darbo kodekse taip pat apibrėžtos pirmą kartą“, – sako E. Radišauskienė.

Jos teigimu, nuo šiol darbdaviai, pareikalavus darbo taryboms, privalės teikti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, o tai turėtų prisidėti prie problemos sprendimo.

„Norime, kad kiekvienoje darbovietė darbuotojas žinotų, kokiais kriterijais remiantis skaičiuojamas konkretus darbo užmokestis, kodėl vieniems jis yra didesnis, kitiems galbūt mažesnis, tačiau šie skirtumai gali būti susiję tik su kompetencijų, įgūdžių ar darbų sudėtingumo bei atsakomybės pobūdžiu, tačiau ne su lytimi ar kitokiais diskriminacinio pobūdžio reikalavimais“, – pabrėžia viceministrė.

Pasak jos, jei darbdaviai laikysis naujųjų reikalavimų ir norės išlaikyti bei pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, jiems teks ieškoti būdų, kaip padidinti darbo užmokestį.

Ryšių su visuomene skyrius