Stebėsenos komisijos posėdyje aptartos Norvegijos ir Estijos patirties pritaikymo galimybės

Kategorija:

Miestas:
Stebėsenos komisijos posėdyje aptartos Norvegijos ir Estijos patirties pritaikymo galimybės
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LAS) vykdomo projekto „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos  modelis“ birželio 21 d. vykusiame  stebėsenos komisija dalijosi įspūdžiais, patirtais per vizitus Norvegijoje ir Estijoje. Posėdyje dalyvavo LSA direktorė Roma Žakaitienė, projekto partnerių ir paslaugų teikėjų atstovai. Projektą finansuoja Norvegijos finansiniai mechanizmai.
 
Ne statistika, o turinys
Šio posėdžio svarbiausia tema – per vizitus į Norvegiją ir Estiją įgytos žinios ir jų pritaikymo galimybės, kuriant ankstyvosios intervencijos modelį Lietuvoje. Projekto ekspertė Odeta Intė pasidalijo įspūdžiais, kaip teikiama pagalba emocinio sutrikimo elgesio vaikams ir jų tėvams Estijoje. Vienas ryškiausių jos pastebėjimų – estai orientuojasi ne į statistiką, bet į darbo su vaikais turinį. O Lietuvoje  veiklos rezultatai vertinami skaičiais. Pranešėjos teigimu, estai, kaip ir Lietuva, imasi globos institucijų pertvarkos. Yra pasirengę didelį sąrašą įtėvių.
Vaikų, kuriems reikalinga pagalba, pagal lietuviams pateiktą statistiką Estijoje jų 7924, globa rūpinasi savivaldybė. Centralizuojamos tik tos funkcijos, kurių vietos valdžia nepajėgi atlikti. O Lietuvoje vaiko teisių apsaugą norima visiškai centralizuoti. Kaip pažymėjo O. Intė, estai nemato problemos ir dėl vaiko paėmimo iš šeimos ne darbo metu. Pernai tokie atvejai buvo tik penki. Spręsti konkretaus vaiko problemas padeda duomenų bazė, kurioje apie vaiką pateikiama visa informacija.
Ekspertė pažymėjo, kad estai itin daug dėmesio skiria vaikų ir tėvų psichologinėms problemoms. Vizito metu lietuviams buvo pristatyta nemažai darbo su vaikais ir šeimomis programų, kurios įsigytos pasinaudojant ES lėšomis. Prieš tai programos buvo išbandomos ir įsigyjamos tik tos, kurios pasiteisino.
Posėdyje dalyvavęs projekto Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijos vyr. patarėjas Bjornas Rongevarnas sakė, kad estai išbandė nemažai metodikų – programų rusų kalba, neverčiant į estų kalbą tų, kurios nepasiteisino.
 
Pagalbininkai – savanoriai
Vilniaus sporto centro direktorius Marius Jukonis dalijosi pastebėjimais, parsivežtais iš Norvegijos. Jis domėjosi sporto pritaikymu vaikų ugdymo procese. Norvegijoje, kitaip negu Lietuvoje, sportui skiriamas labai daug dėmesio. O Lietuvoje  sportas – antraeilis dalykas. Skiriasi ir sporto veiklos orientacija. Norvegijoje sporto veiklos paskirtis – paskatinti žmones judėti, Lietuvoje – siekti rezultato. Dėl bazių trūkumo, ypač dideliuose miestuose, į sporto veiklą įtraukti siekti rezultato neperspektyvius vaikus ir paauglius beveik nėra galimybių. Organizuojant sporto renginius Norvegijoje talkina savanoriai ir apie 85 proc. žmonių, kurie užsiima su vaikais iki 15 metų, yra savanoriai. Lietuvoje savanorystė tik skinasi kelią, o kai kuriais atvejais ji net negalima.
„Osle veikia įstaigos, kurios vaikus priima visą parą. Jei vaikas susipyko su tėvais ar draugais, čia jis gali ateiti, nusiraminti“, – įspūdžiais dalijos M. Jukonis.
 
Pristatytas modelis ir aptarti planai
Ankstyvosios intervencijos modelį ir jo praktinio įgyvendinimo metodus rengiančios UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovas projekto ekspertas Paulius Godvadas pristatė kuriamą lietuvišką ankstyvosios intervencijos modelį. Prieš jį rengiant išstudijuoti Norvegijos, Estijos, kitų šalių modeliai ir teisės aktai. Pranešėjas pabrėžė, kad pastaruoju metu Lietuvoje keičiami įstatymai šiek tiek stabdo modelio kūrimą. Ankstyvosios intervencijos modelis ir jo įgyvendinimo praktika bus išbandyti penkiose bandomosiose savivaldybėse.
Projekto vadovė LSA patarėja Audronė Vareikytė pažymėjo, kad šis projektas orientuotas į praktinę savivaldybių veiklą, dirbant su vaikais ir šeimomis, ir Norvegijos Karalystėje šioje srityje taikomos gerosios patirties adaptavimą Lietuvos savivaldybėse. Posėdyje  buvo  atkreiptas  dėmesys,  kad Ankstyvosios intervencijos modelio ir jo praktinio įgyvendinimo schemų rengėjai turėtų daugiausia dėmesio skirti ne tiek teorinei medžiagai, kiek praktiniams dalykams, t. y.  tvarkoms ir praktinio darbo algoritmams, kurie būtini savivaldybėms siekiant gerinti  vaikų ir jų šeimų gerovę.
Įgyvendinant projektą bus organizuojami du regioniniai seminarai Lietuvos savivaldybių politikams, vadovams, padalinių vadovams, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo ir mokslo,  Sveikatos apsaugos ir darbo  ir Teisingumo ministerijų,  Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, NVO, bendruomenių atstovams. 
Taip pat bus parengta dešimt  lektorių, instruktorių, ekspertų, kurie skleis šią patirtį kitų Lietuvos savivaldybių specialistams. Visiems mokymams numatyta skirti 180 mokymo dienų ir apmokyti 540 specialistų. Stebėsenos komisijos posėdyje buvo tartasi dėl mokymų laiko ir grupių dydžio.
 
Genovaitė Paulikaitė
 
 
Mano Krastas