Stabdysime naujų sąvartynų plėtrą

Stabdysime naujų sąvartynų plėtrą


Miestas:
Stabdysime naujų sąvartynų plėtrą
Sąvartynai pagal ES patvirtintą atliekų tvarkymo hierarchiją yra pati žemiausia ir labiausiai nepageidaujama atliekų tvarkymo forma, labiausiai neprisidedanti prie žeidinės ekonomikos vystymosi, kenkianti aplinkai bei visuomenei.
Atsižvelgiant į ilgalaikę žiedinės ekonomikos perspektyvą ir vadovaujantis ES atliekų tvarkymo hierarchija, kurioje atliekų tvarkymo būdų eiliškumas išdėstytas pagal jų tvarumą, o didžiausias prioritetas skiriamas atliekų prevencijai ir perdirbimui, jų šalinimas sąvartyne užima žemiausią pakopą, apsiribojant ne didesniu, kaip 10 proc. visų atliekų kiekiu. Lietuva įsipareigojusi  iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų. Be daug geresnio pirminio rūšiavimo šio įsipareigojimo ir ambicingo tikslo nebus įmanoma pasiekti. Juo labiau, kad sąvartynų plėtra veikia kaip neigiama paskata pažangesnių atliekų tvarkymo būdų plėtojimui.
 
Šiandien Lietuvoje netrūksta sąvartynų šalinimo infrastruktūros. ES finansavo 11 regioninių sąvartynų įrengimą. Pagal patvirtintą valstybės atliekų tvarkymo  2014–2020 m. planą, visų jų metiniai šalinimo pajėgumai sudaro 1,25 mln. tonų atliekų, tuo tarpu 2016 m. duomenimis, buvo pašalinta  380 tūkst. t. atliekų.
Įvertinę susidariusią situaciją tvarkant atliekas, Lietuvos įsipareigojimus ES, kartu su Seimo nariu Kęstučiu Mažeika, parengėme ir Seimui pateikėme Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlome sąvartynų plėtrą ir naujų sąvartynų statybą pradėti tik pritarus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Mūsų siūlymu, be Vyriausybės pritarimo naujų sąvartynų statyba ar jau egzistuojančių sąvartynų plėtra Lietuvos teritorijoje turėtų būti draudžiama.
Šiuo metu valstybinė atliekų tvarkymo strategija numato galimybę savivaldybėms šalinti atliekas ir kito regiono sąvartyne, tuo tarpu, atliekų tvarkymo įstatyme tai nenumatyta. Kadangi laisvos vietos sąvartynuose yra pakankamai, tam, kad būtų surasta vietos atliekų šalinimui, uždarius vieną ir kitą regioninį sąvartyną, privalome panaikinti nuostatą, jog regiono atliekos gali būti šalinamos tik to regiono sąvartyne. Todėl pateiktu įstatymo projektu siūlome koreguoti įstatymą, įteisinant nuostatą, kad komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių teritorijose susidariusios komunalinės atliekos, kurių negalima perdirbti ar kitaip panaudoti, šalinamos tik tame komunalinių atliekų tvarkymo regione įrengtame nepavojingų atliekų sąvartyne. Užpildžius regioninį sąvartyną arba įvertinant atliekų vėžinimo atstumą, atliekų šalinimo vieta sprendžiama Vyriausybės lygmeniu, įskaitant galimybę šalinti atliekas kituose regioniniuose sąvartynuose. Dažnai būtų ir strategiškai patogiau transportavimo atstumo atžvilgiu, kas atpigins ir transportavimo kaštus.  Nepavojingų atliekų sąvartyne taip pat šalinamos gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios nepavojingos, šalinti nepavojingų atliekų sąvartyne skirtos atliekos.
Įstatymo iniciatyva kilo dėl šiuo metu planuojamo Zabieliškio regioninio sąvartyno Kauno regione plėtros  skandalo. Atkreiptinas dėmesys, kad šio sąvartyno metiniai pajėgumai, numatyti valstybės plane – 4000 t.  Tuo tarpu, po plėtros, numatyta kasmet šalinti po 175 000 t., kai visas Kauno regionas kasmet šalina iki 126 000 t. Klausimas ar tik neplanuojame tapti užsienio atliekų, likusių įsivežus iš kitų šalių deginti šiandien statomoje Kauno kogeneracinėje jėgainėje sąvartynu?
 
Dar daugiau, 2018 m. balandžio 10 d. Aplinkos agentūra, atsižvelgdama į eilę faktorių (UAB Kėdainių vandenų nepajėgumą išvalyti papildomo filtrato, visuomenės neigiamą nuomonę, triukšmo, kvapų taršą, galimą neigiamą įtaką požeminiams vandenims, bei nepagrįstą poreikį plėtrai) pareikalavo iš Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) pilno poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tokiai taršai – Zabieliškio sąvartyno plėtrai. Bet KRATC neketina PAV daryti, nes žino, kad Kėdainių savivaldybė jį vetuos. Tad labai tikėtina ketina sąvartyną statyti pagal 2015 m. išduotą statybų leidimą, kuriam tuomet Kauno Regioninis aplinkos apsaugos departamentas pilno PAV nepareikalavo. Beje, tiek naujas, tiek senas projektas yra identiški, išskyrus dugno technologiją. 
 
Tai štai taip bandysime plėsti gerokai naftalinu kvepiantį atliekų šalinimo metodą, nepaisant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategijos nuostatų. Juo labiau, kad jau šiandien aišku, kad įsivažiavus atliekų perdirbimo traukiniui šalinamų sąvartynuose  atliekų kiekis gerokai sumažės. Juo labiau, jau įsibėgėja ir Kauno kogeneracinės atliekas deginsiančios jėgainės statybų projektas, kuriam, beje pagal Kauno technologijos universiteto mokslininkų paskaičiavimus mokslininkų žaliavos jau po 2030 m. pritrūks.
Juk technologijų atliekų perdirbimui pramonė neįtikėtinai sparčiai pažengusi į priekį, ką parodė šių metų gegužės 14–18 d. Miunchene (Vokietija) vykusios Pasaulinės aplinkosaugos parodos „IFAT 2018“ ekspozicijų stendai. Perdirbti ir pagaminti gaminius galima iš absoliučiai visko ir neperdirbamo plastiko, ir net iš sauskelnių. Taigi perspektyva aiški – labai artimoje perspektyvoje ne tik sąvartynus nebebus ką vežti, bet turėsime uždaryti ir šimtus milijonų kainuojančias naujas atliekų deginimo jėgaines. Tą aiškiai seniai suprato pažangios vakarų Europos šalys, bet ne Lietuva, visose srityse grįžtanti į XIX a. tradicijas.
 
 
Virginija Vingrinė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė
 

Mano Krastas