Skuodiškių iniciatyva gelbstint unikalų Mosėdžio muziejų

Kategorija:

Miestas:
Skuodiškių iniciatyva gelbstint unikalų Mosėdžio muziejų
Lapkričio 17 d. Mosėdyje paminėtos respublikinio akmenų muziejaus įkūrėjo Vaclovo Into mirties 10-osios metinės – mokslinė konferencija „Prakalbinti akmenį“. „Pastaruoju metu mus pasiekia gandai apie ketinimus reorganizuoti Mosėdžio muziejų. Nutarėme, kad jo įkūrėjo mirties dešimtmetis  yra puiki proga priminti apie mūsų siekius išsaugoti esamą muziejaus statusą“, – pažymi sukakties paminėjimo iniciatorius Skuodo rajono meras Petras Pušinskas.
V. Intas ir akmenys
Paminėjimas prasidėjo konferencija, kurioje buvo prisiminta V. Into asmenybė, dalytasi prisiminimais apie akmenų muziejaus steigimą, jo eksponatų rinkimą, svarstyta galimybė, kad surinkta ekspozicija – puiki edukacinė priemonė vaikams ir suaugusiesiems. Sveikindamas konferencijos dalyvius meras padėkojo Mosėdžio seniūnijai, bendruomenei, muziejui, Skuodo rajono kultūros centro Mosėdžio skyriui, rėmėjai kaimo turizmo sodybai „Kaštonas“ už iniciatyvos palaikymą.  „Mosėdis – Skuodo rajono veidas. Kas atvažiuoja į Skuodą, visada pakviečiame aplankyti Mosėdį. Tai gyvenvietė, kurioje dar tarybiniais laikais gydytojo Vaclovo Into iniciatyva pradėta puoselėti aplinką. Lietuvoje  dar net nebuvo girdėti apie  gražiausių sodybų konkursus, o Mosėdyje jau buvo rengiamos Tvarkdaraičio šventės, paskatinusios gražiau ir tvarkingiau gyventi ne tik Mosėdžio, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus. Gydytojas V. Intas uždegė visus tvarkyti. Ir tas tvarkymasis gyvas iki šių dienų“, – apie V. Into veiklą kalba meras.
Konferencijoje dalyvavo Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Gelūnas, Seimo narė Levutė Staniuvienė, aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Konferencijoje kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas, LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas, LGT Informavimo poskyrio vedėja Indrė Virbickienė, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos laboratorijos vedėja dr. Gražina Skridlaitė, Mosėdžio gimnazijos mokytojas metodininkas Virgilijus Pajarskas.
Paviliojo akmenys
Akmenų ir Mosėdžio draugystė prasidėjo 1957 m., kai į miestelio ligoninę atvyko naujas vadovas – gydytojas V. Intas. Išlikęs pasakojimas, kad sykį lankydamas ligonį, jis gretimame kaime aptiko jam patikusį apie 50 kg sveriantį akmenį. Užsikėlęs ant dviračio jaunas gydytojas jį parsigabeno į ligoninės kiemą. Nuo tada ir prasidėjo gydytojo meilė akmenims. Vasarą prieš darbą jis dviračiu apvažiuodavo apylinkes, lankydavosi akmens skaldyklose ir  žymėjo jam patikusius įdomesnius akmenis, kuriuos vėliau arba pats parsiveždavo, arba paprašydavo Skuodo melioratorių jam padėti. Kai akmenys nebetilpo ligoninės kieme, jis juos ėmė statyti gatvės pakraščiuose.  Juo toliau, juo daugiau ir mosėdiškių savo sodybas ėmė puošti akmenimis.
Po 1962 m. gaisro miestelio centre žemesniojoje šlaito dalyje buvo įkurdinti akmenys, šiandien Mosėdžiui suteikiantys žavumo ir išskirtinumo. Tame pačiame akmenų skvere pastatytas ir V. Into biustas.
Pamažu akmenys ėmė žingsniuoti ir į Bartuvos upės slėnį. 2005 m. šiam muziejui suteiktas respublikinio muziejaus statusas.  Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. akmenų ir akmenėlių kolekcija. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus. Restauruotame vandens malūne įrengta kamerinė ekspozicija. Joje pateikta geologiniai žemėlapiai, uolienų nuotrupų klasifikacija, suakmenėję gyvūnai ir augalai, iš įvairių šalių atvežti ir muziejui padovanoti akmenys, iš žmogaus organizmo išoperuoti svetimkūniai. Muziejaus lauko ekspozicijoje yra daugiau kaip 200 didelių riedulių.
„Esame susirūpinę dėl Vaclovo Into muziejaus ateities. Nors kol kas apie galimą muziejaus reformą girdime tik nuotrupas, prilygstančias gandams, bet baimė, kad jie gali pasitvirtinti, tik stiprėja. Norisi tam užbėgti už akių. Mes norime, kad muziejus išliktų respublikinio pavaldumo. Tai suteikia muziejui kitą svorį, kitokias finansavimo galimybes. Mano žiniomis, Europoje nėra kito muziejaus, kuriame būtų eksponuojami ledynmečių atstumti akmenys“, – pažymi meras P. Pušinskas.
Dėl Mosėdžio muziejaus statuso išsaugojimo Skuodo rajono savivaldybė jau kreipėsi į Seimą ir Kultūros ministeriją.
Konferencijos pabaigoje  buvo priimta rezoliucija, po kuria pasirašė konferencijoje dalyvavę pranešėjai, rajono meras. Rezoliucija bus pateikta Seimui ir Kultūros ministerijai.
Skuodiškių turtai
Pasakojama, kad seniau Skuodo apylinkėse didžiausias „palinkėjimas“ būdavęs – kad tavo darže akmenys augtų. O per konferenciją buvo pajuokauta, kad ledynmetis iš Skandinavijos į Lietuvą importavo didžiulį turtą, už kurį šiandien nemažą sumą tektų pakloti.
Skuodiškiai ledynmečiui dėkingi ir už didžiausią Lietuvoje Barstyčių akmenį. Jo ilgis – 13,4 m, plotis – 7,5 m, aukštis – 3,6 m, svoris – apie 680 tonų.  Ir nors skuodiškių akmuo dydžiu lenkia Puntuką, bet populiarumu atsilieka. „Pastebime, kad jį aplanko vis daugiau turistų, bet per mažai skiriame dėmesio jo garsinimui. Be to, Puntukas buvo atrastas patogesniu laiku, kai žmonių judumas buvo kur kas mažesnis, – svarsto meras ir priduria, kad galbūt lankytojų pavyks daugiau sulaukti, kai bus asfaltuotas visas kelias, nes dabar dalis jo – žvyrkelis. – Rajone turime ir daugiau unikalių vietų ir objektų.“
Meras kviečia aplankyti Šauklių riedulyną. Jame įrengtas gamtos takas. Šaukliuose rengiami juodosios keramikos edukaciniai užsiėmimai. Keliaujant nuo Šauklių link Mosėdžio yra Šilalės kūlis, dubenėtieji akmenys, menantys pagonybės laikus. Apuolės piliakalnis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas anksčiau negu Lietuvos vardas – 854 metais. Manoma, kad Apuolė – buvusi Kuršių sostinė. Aleksandrijoje veikia Žemdirbio muziejus. Už kelių kilometrų – unikalus hidrogeologijos paminklas – Truikinų šaltinis. Netoli Lenkimų – Kalvių kaime – Simono Daukanto gimtinė. Jo tėvai ilsisi Lenkimų kapinėse.
Dėmesys paveldui
„Prieš kelias savaites kartu su Kultūros paveldo departamento  direktore Diana Varnaite, Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu, Skuodo dekanato dekanu Sauliumi Damašiumi aptarėme galimybę sutvarkyti Ylakių bažnyčios bokštus. Bokštams tvarkyti reikalingai dokumentacijai parengti numatyta skirti lėšų iš Šventojo sosto programos. Kartu su savivaldybės indėliu pradiniams darbams skiriama apie 40 tūkst. eurų, – apie artimiausius darbus pasakoja meras. – Pasinaudodami ES parama planuojame atnaujinti Skuodo muziejaus pastatą. Tiek, kiek leidžia savivaldybės biudžetas, tvarkome paveldą. Šiais metais  kultūros paveldui tvarkyti skirta 40 tūkst. eurų.“
Nors kultūros paveldas – puiki priemonė turizmui vystyti, bet, pasak mero, šalia jo reikalingos ir kitos paslaugos, kurioms būtinos privačios investicijos. „Jei mes norime pritraukti investuotojus į atokesnius rajonus, koks yra pasienyje įsikūręs Skuodo rajonas, turime sudaryti patrauklesnes sąlygas verslui vystyti. Deja, tam savivaldybės turime labai ribotas galimybes. Manau, rajonai pagyvėtų, jei juose dirbantiems verslininkams būtų taikomi mažesni mokesčiai negu didžiuosiuose miestuose ir arčiau jų esančiuose regionuose“, – svarsto Skuodo rajono meras ir pasidžiaugia, kad šiemet skuodiškiai į biudžetą sumoka gerokai daugiau gyventojų pajamų mokesčio negu ankstesniais metais ir šiuo metu pagal mokesčių surinkimą skuodiškiai yra keturiolikti šalyje. Nors priežastys, paskatinusios didesnes įplaukas į biudžetą, dar nėra aiškios, meras mano, kad tam turi įtakos sumažėjęs nedarbas. Šiuo metu Skuodo rajono nedarbo lygis mažesnis negu šalies vidurkis. Deja, nedarbas sumažėjo ne dėl rajone kuriamo verslo. 50 proc. darbingo amžiaus žmonių važinėja dirbti į Klaipėdos rajoną, Plungę.
 
Genovaitė Paulikaitė
SAVIVALDYBIŲ ŽINIOS, NR.22
Mano Krastas