Šiuolaikinės augintinių apsaugos nuo erkių priemonės

Kategorija:

Šiuolaikinės augintinių apsaugos nuo erkių priemonės

Esame ne kartą girdėję sakant, kad svarbiausia ne ūgis, o smūgis. Šis posakis ypač tinka mažyčiams padarėliams – erkėms - kurie visai nekaltai gali gerokai pakenkti tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams. Erkių Lietuvoje statistiškai vis daugėja, o sniegui nutirpus anksčiau, jų iš lauko jau parsineša kiekvienas šuo ar katė. Kaip atpažinti erkių sukeliamas ligas ir nuo jų apsaugoti savo keturkojus – tokią dilemą šiandien sprendžia šeimininkai.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje kasmet auga. Mūsų šalyje 2006-2012 m. erkiniu encefalitu susirgo 2 993 gyventojai, 2010 m. ir 2012 m., mirė po tris susirgusiuosius. Laimo liga per šį periodą susirgo 15 604 asmenys. Deja, nėra jokios statistikos, kiek šiomis ligomis susirgo ar nugaišo kačių bei šunų. Minėtųjų ligų paplitimui įtakos turi klimato pokyčiai, erkių paplitimas, jų gausa, socialiniai-ekonominiai faktoriai ir žmonių elgsena.  Lietuva kartu su Latvija ir Estija yra Europos Sąjungos šalys, kuriose yra viena didžiausių rizikų užsikrėsti erkiniu encefalitu.

Net 8 erkių rūšys, iš 850 aptinkamų, yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai. Jos žarnose arba seilių liaukose gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze ir kt.

Vidutiniškai erkės gyvena nuo trijų iki šešerių metų ir maitinasi tik krauju, joms nereikalingas joks kitas maistas. Prisisiurbusi kraujo erkė gali išgyventi labai ilgai. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad vieną kartą pasimaitinusios erkės be maisto gali išgyventi iki 10 metų.

Nimfos dažniau nei suaugusios erkės platina įvairias ligas

Šiandien gaminama tikrai daug priemonių nuo erkių: repelentai, antkakliai, lašai, pakabukai ir kt. Visos šios priemonės gali padėti atbaidyti erkes, tačiau joms įsisiurbus, ligų tikimybė tikrai nesumažėja. Nors erkės paplitusios visur, įsisiurbti gali net ir miesto gatvėje. Labiausiai jos mėgsta pavėsį ir drėgmę, bet nereiškia, kad jų nėra saulėtose vietose, tiesiog, jos pasislepia augaluose, kad nebūtų tiesioginės saulės šviesos. Erkės atkunta, kai oro temperatūra pasiekia 5 laipsnius šilumos ir pradeda šilti dirvožemis. Šie padarai nešokinėja nuo medžių ant praeinančių gyvūnų. Paprastai jos gyvena aukštoje žolėje, krūmuose, gali įkopti į 1,5 metro aukštį, bet dažniausiai būna pakilusi nuo žemės 10 – 15 cm. Erkės neturi akių, todėl gyvūną fiksuoja jutimo organu, vadinamu Haller'io organu, kuris reaguoja į išskiriamą anglies dioksido koncentraciją ore ir į judančio gyvūno termoradiaciją. Įsisiurbti gali ne tik suaugusi (2-4 mm ilgio) erkė, bet ir nimfa – dar nesuaugusi erkė, kurios dydis yra apie 0,5 mm. Nimfos nepalieka savo pėdsakų, nes neturi čiulptukų ir neįsisiurbia į kūną. Subrendusios erkės įsikabina į kūną ir laikosi, o nimfos įkanda ir nukrinta, tačiau joms pakanka laiko įšvirkšti erkinio encefalito ar Laimo ligos virusą.

                                                                                                                                                Susirgę babezioze šunys gali net nugaišti

Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų yra babeziozė, kuri į mūsų kraštą atkeliavo iš šiltesniųjų regionų. Ją platina Ixodidae šeimos kraujasiurbės erkės (Rhipicephalus sanguineus, Dermacentor reticulatus), galinčios sukėlėją perduoti iš kartos į kartą per kiaušinėlius. Dažniau šia liga suserga šunys nei kiti naminiai gyvūnai. Babeziozę sukelia parazitinis pirmuonis Babesia, ardantis raudonąsias kraujo ląsteles (eritrocitus). Babezijų yra apie 100 rūšių, bet tik Babesia canis ir Babesia gibsoni sukelia susirgimą šunims. Babeziozė yra tik erkių platinama liga. Sukėlėjas perduodamas gyviui siurbiant užsikrėtusio šuns kraują, užsikrėtus pačiam ir po to įkandus kitam gyvūnui. Laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo po erkės įsisiurbimo vidutiniškai trunka 10-12 dienų. Klinikiniai ligos požymiai: apatija, vangumas, nenoras ėsti, vėmimas, viduriavimas, galimas karščiavimas, šlapimo spalvos pokytis, dažnas kvėpavimas, blyškios gleivinės. Ne visada klinikiniai požymiai yra tipiniai, tad pastebėjus gyvūno įtartiną, neįprastą būseną – nedelsiant reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Babeziozė dažnai komplikuojasi inkstų, kepenų, neurologiniais pažeidimais. Pasitaiko net nugaišimas arba reikalinga eutanazija. Gyvūnai, sirgę babezioze, lieka nešiotojais visam gyvenimui.

Kaip nuo erkių apsaugoti savo augintinius?

Anot veterinarų, apsauga nuo erkių  pati geriausia prevencija. Rekomenduojama kasdien tikrinti šuns ar katės kailį ir radus erkių, kuo greičiau jas pašalinti, nes šios būdamos įsisiurbusios per 24 – 48 val., perduoda infekciją. Radus įsisiurbusią erkę, reikia ją suimti pincetu, geriausia tai daryti specialiai tam pritaikytu, ties galvute ir sukant prieš laikrodžio rodyklę iš lėto traukti. „Įsisiurbus erkei negalima jos tepti riebalais tikintis, kad atsikabins nuo augintinio kūno. Taip padarius, dusdama erkė tik greičiau suleis į organizmą ligų sukėlėjus. Erkę reikia ištraukti mechaniškai, taip atpalaiduojamas erkės žandų sukabinimas“, - kalbėjo gyvūnams skirtų veterinarijos preparatų prekinio ženklo FRONTLINE atstovė Saulė Varkalytė. Kartais traukiant erkę, kūnas atitrūksta nuo galvos, tuomet reikia tą vietą dezinfekuoti ir nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Preparatai nuo erkių

Egzistuoja 4 priemonių nuo erkių rūšys: purškalas, specialus antkaklis, vaistai, lašinami ant odos, ir kramtomos tabletės. Purškalas yra laikina, bet labai efektyvi priemonė, tinkanti konkrečiu atveju arba kaip papildoma apsauga šuniui arba katei, kurie dažnai eina pasivaikščioti po teritoriją, kurioje gausi erkių populiacija. Antkaklis veikia lokaliai, jis tik atbaido nuo erkių, tačiau neapsaugo, jei erkė vis tik įsisiurbė. Taip pat antkakliai neretai sukelia alergines odos reakcijas tose vietose, kuriose jie užsegti. Lašiukai, lašinami ant odos, erkes veikia atbaidančiai bei insekticidiškai – naikina erkes, blokuoja jų nervinių impulsų perdavimą. Šios medžiagos veikia ilgiau – keturias, penkias savaites. „Naujos kartos užlašinami tirpalai šunims ir katėms nuo erkių, skirti gydyti ir profilaktiškai apsaugoti nuo erkių platinamų ligų. Šie preparatai yra ilgo veikimo, atsparūs vandeniui, šampūnui, ultravioletiniams spinduliams, nedirgina augintinių odos“, - teigė gyvūnams skirtų veterinarijos preparatų prekinio ženklo FRONTLINE atstovė Saulė Varkalytė. Anot specialistės, lašiukų veiklioji medžiaga kaupiasi plauko riebaliniame maišelyje ir veikia ne tik odos paviršiuje, bet tolygiai pasiskirsto po visą gyvūno kūno paviršių visą veikimo laikotarpį. Tokie preparatai žudo erkes net joms įsisiurbus. Pati šiuolaikiškiausia ir naujausia apsaugos nuo erkių priemonė yra specialios kramtomos tabletės, kurios sukelia nekontroliuojamą vabzdžių ir erkių nervų sistemos aktyvumą ir žūtį.  Priemonė tinka tik šunims, kurie yra alergiški ant odos lašinamiems, purškiamiems tirpalams ar antkakliams. „Veterinarijos vaistinėse galima įsigyti įvairių receptinių ir nereceptinių priemonių nuo erkių, tačiau svarbu žinoti, kad šiuolaikinės nereceptinės priemonės yra efektyvios ir saugios gyvūnui“, - sakė Saulė Varkalytė.

Nesvarbu kokią apsaugos priemonę nuo erkių parinksite savo augintiniui, tačiau jau dabar išleisdami savo katę pašmirinėti po kiemą ar eidami pavedžioti šunį, būkite budrūs - erkės ypač aktyvios ir alkanos po žiemos.

Inga Lebrikaitė

 

 

 


Mano Krastas