Siūloma stiprinti vertingiausių miškų apsaugą

Siūloma stiprinti vertingiausių miškų apsaugą


Miestas:
Siūloma stiprinti vertingiausių miškų apsaugą
Seimo narė Virginija Vingrienė kartu su Seimo nariais Kęstučiu Mažeika, Sauliumi Skverneliu, Dainiumi Gaižausku, Kęstučiu Bacvinka, Petru Nevuliu, ir Audriumi Šimu pateikė Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 7, 8, 9 punktuose nurodytus atvejus ir 4 punkte nurodytu atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.“
 Kaip teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė, šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo redakcija sudaro galimybes miško žemę paversti kitomis naudmenomis ypač vertinguose ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu miškuose (t. y. esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose), neatsižvelgiant į bendrojo plano arba saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. „Toks teisinis reguliavimas neužtikrina tinkamos pačių vertingiausių miškų apsaugos ir neatitinka viešojo intereso, –  pabrėžia Virginija Vingrienė. – Aplinkos ministerijos prašymu Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto antikorupcinį vertinimą ir nustatė, kad esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina skaidraus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis proceso ir tinkamos įstatymu saugomų vertybių apsaugos. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad Miškų įstatyme numatytas leidimas nesilaikyti bendrųjų planų ar saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo sprendinių gali lemti kitų asmenų ar jų grupių teisėtų interesų pažeidimus. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes sudaro galimybes neatsižvelgti ne tik į savivaldybių ar jų dalių bendruosius planus, bet ir į kitus aukštesnės galios (valstybės teritorijos ir valstybės teritorijos dalių) bendruosius planus.“
Atsižvelgiant į šiuos galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio trūkumus, ir parengtas Įstatymo projektas, kurio tikslas – užtikrinti, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procesas pačiuose vertingiausiuose miškuose vyktų vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Tokiu būdu bus užtikrintas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis proceso skaidrumas ir viešumas, o sudarius galimybes procese dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims bus užtikrinta valstybės, visuomenės ir miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuojančių asmenų teisėtų interesų pusiausvyra.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą, siūloma Miškų įstatyme numatyti, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, galimas tik tuomet, kai atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas yra numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
Įstatymo pakeitimo projekto rengėjai siūlo, kad naujoji įstatymo redakcija, jei jai pritars Seimas, įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

Parengė Genovaitė Paulikaitė
 

Mano Krastas