NAUJIENOS

Siūloma mažinti atliekų deginimo patrauklumą ir skatinti žiedinę ekonomiką


Miestas:
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė pateikė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria siūloma pakeisti minėto įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kai kuras energijai gaminti gali būti neatlyginamai naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, tik neatlyginamai naudojamas ar planuojamas naudoti Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintus kietojo atgautojo kuro standartus atitinkantis kietasis atgautasis kuras,  objektai, kai kuru energijai gaminti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos.“ Pastarajai nuostatai Seimas pritarė dar šių metų spalio mėnesį.
„Ši įstatymo pataisa reikalinga dėl kelių labai svarbių priežasčių. Viena jų – iki 2035 metų Lietuva privalo sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį, neviršijant 10 procentų ribos, – pažymi Virginija Vingrienė. – Kita priežastis – 2015 m. gruodžio 2 d. Europos Komisija priėmė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama paskatinti žiedinės ekonomikos plėtrą Europos Sąjungoje. Šiame dokumentų rinkinyje pabrėžiamas poreikis pereiti prie gyvavimo ciklu grindžiamos uždaro ciklo ekonomikos, kurioje būtų laikomasi tausaus pakopinio išteklių naudojimo principo, dėl ko beveik nebeliktų galutinių atliekų. Įgyvendinant žiedinės ekonomikos principą, turi būti einama atliekų prevencijos, produktų ilgaamžiškumo, jų atnaujinimo, kokybės pagerinimo, antrinio panaudojimo ir perdirbimo keliu.“
Seimo narės Virginijos Vingrienės teigimu, optimalus atliekų deginimo pajėgumas šalyje turi būti ne didesnis kaip 20–25 proc. visų šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Šį rodiklį viršijantis deginimo pajėgumų perteklius, veikiausiai, trukdys Lietuvai siekti ambicingų atliekų perdirbimo tikslų: 2020 m. perdirbti ne mažiau 50 proc. visų atliekų, 2030 m. – ne mažiau 60 proc. komunalinių ir 70 proc. pakuočių atliekų, o po 2035 m. – atitinkamai 65 proc. ir 75 proc..
2017 m. vasario 3 d. Europos Komisijos ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros Lietuvos ataskaitoje nurodoma, kad atliekų tvarkymas Lietuvoje lieka ypač opia problema. Komisijos ataskaitoje minima, kad Lietuvoje pastaraisiais metais investuota ar suplanuota investuoti į keletą mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių ir papildomus atliekų deginimo pajėgumus. Taip pat pažymima, kad Lietuva turėtų rūpestingai planuoti tolesnes atliekų sektoriaus investicijas, kad nekiltų kliūčių pasiekti 2020 m. perdirbimo tikslą. Valstybėms narėms, kuriose nėra specialių deginimo pajėgumų (arba jie yra labai maži) ir kurios daug atliekų šalina sąvartynuose (tokioms valstybėms priskirtina ir Lietuva), patariama prioritetą teikti tolesniam rūšiuojamojo surinkimo sistemų ir perdirbimo infrastruktūros vystymui.
„Vertinant viešąją finansinę paramą energijos gavimo iš atliekų procesams, yra itin svarbu paisyti atliekų tvarkymo hierarchijos ir neskatinti žemesnę vietą šioje hierarchijoje užimančių atliekų tvarkymo būdų (šalinimo sąvartynuose ir deginimo). Šis principas aiškiai nustatytas dabartinėse valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse; jose teigiama, kad parama naudojant atliekas gaunamai energijai iš atsinaujinančių šaltinių arba parama atliekas naudojantiems kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams gali prisidėti prie aplinkos apsaugos tik jei neapeinama atliekų tvarkymo hierarchija, – pabrėžia Seimo narė. –Komunikate, be kita ko, pateikiama nuomonė, kad dėl jau nustatytų teisinių reikalavimų ir žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje išdėstytų pasiūlymų, yra tikėtina, kad mažės atliekų, iš kurių galima gauti energiją deginimo arba bendrojo deginimo būdu, todėl siūloma vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros. Siekiant sumažinti žemiausios atliekų tvarkymo pakopos patrauklumą, Komisija siūlo valstybėms narėms apmokestinti ne tik jų šalinimą sąvartynuose, bet ir deginimą. Tokiu keliu jau eina Prancūzija ir Didžioji Britanija, apmokestindamos atliekų deginimą papildomu mokesčiu į valstybės biudžetą.“
Virginijos Vingrienės teigimu, Lietuvoje šiandien vyrauja praktika, kurią taikantys komunalinių atliekų deginimo operatoriai šį mokestį paverčia nuosavomis ekonominėmis įplaukomis, šalia įplaukų už pagamintą energiją (elektros ir šilumos). „Tai iš esmės nemažina, o atvirkščiai – tik didina atliekų deginimo patrauklumą. Tai iškreipia žiedinės ekonomikos strategijos tikslus, pažeidžia šalies gyventojų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principą.“ – pažymi Virginija Vingrienė.
 
Parengė
Genovaitė Paulikaitė
 
 
 

  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai

Šilutės krašto muziejai

Juknaičių parkas

Saugų malūnas – lentpjūvė







Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė
Mano kraštas

Partneriai