Sistema paklūsta žinantiems, ką ir kaip reikia daryti

Rugpjūčio pirmąjį savaitgalį Varniuose, prie Luksto ežero įvyko partijos Tvarka ir teisingumas 13-asis sąskrydis. Jo pradžioje įvykusiame partijos tarybos posėdyje buvo aptariamas pasirengimas savivaldybių ir merų rinkimams bei skaudi šalies problema – emigracija. Sąskrydžio dalyvių priimtoje rezoliucijoje Lietuvos žmonių migracijos problema įvertinama kaip didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui. Tvarkiečių susitelkimą spręsti šalies įsisenėjusias problemas simbolizavo sąskrydyje pasiektas dar vienas šalies rekordas – daugiausia žmonių kūrė Lietuvos žemėlapio kontūrus.

Per sąskrydžio atidarymą partijos pirmininkas Rolandas Paksas pasveikino naująjį Europos Parlamento narį Valentiną Mazuronį, naująjį aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos naujuosius narius – Stasį Brunzą ir Valdą Vasiliauską, Almantą Petkų su partijos atsakingojo sekretoriaus pareigomis. Sąskrydžio dalyvius sveikino socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė, Darbo partijos pirmasis pavaduotojas Valentinas Bukauskas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, kitų politinių partijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų lyderiai.

Emigracija – grėsmė nacionaliniam saugumui

„Manau, kad emigracija kol kas yra viena didžiausių ir vis nesprendžiamų problemų, – atsakydamas į žurnalistų klausimus pabrėžė partijos pirmininkas Rolandas Paksas. – Labai apmaudu, kad trečią dešimtmetį gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje, mes prarandame šimtus tūkstančių pačių gražiausių mūsų žmonių. Šiame sąskrydyje priimta rezoliucija kreipiamės į visus Seimo narius, Vyriausybę, kad pagaliau būtų imtasi priemonių šiai problemai spręsti: kad būtų parengta strategija, numatyti atsakingi asmenys, įpareigotos institucijos, nuo kurių priklauso emigracijos mažėjimas, atsiskaityti visuomenei, kas padaryta.  Džiaugiuosi, kad mūsų valdančioji koalicija, pritarė mūsų pasiūlymui ir rudens sesijoje bus sukurta Seimo komisija emigracijos klausimams spręsti“, – kalbėjo R.Paksas.

Juodieji sąrašai – politiniai žaidimai?

Sąskrydyje buvo tariamasi ir dėl viceministrų. „Partijos pozicija – buvusių viceministrų nebesiūlyti, tai apsisprendžiau būti ir jau esu patvirtintas partijos atsakinguoju sekretoriumi. O kas nutekino informaciją, kokiais tikslais, sužinosime rudenį, kai pradės dirbti parlamentinė komisija, – sakė buvęs aplinkos viceministras Almantas Petkus. –Manau, sąrašų ir informacijos nutekinimo pagrindinis tikslas – silpninti valdančiąją koaliciją.“

„ Aš siūliau valdančiajai koalicijai sudaryti Vyriausybę ir be jokio spaudimo ar primetimo spręsti viceministrų klausimą. Tačiau į tą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta ir buvo nutarta, kad atsistatydina visi viceministrai. Dėl juodųjų sąrašų mes jau kreipėmės į premjerą Algirdą Butkevičių, Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę pareiškimu, kuriame išsakėme savo pilietinę poziciją. Mes pareiškėme, kad nesutinkame su juodųjų sąrašų formavimu ir kad tai netoleruotini veiksmai, nes negalima formuoti Lietuvos Vyriausybės, vadovaujantis kažkokiais sąrašais. Todėl turi būti sudaryta komisija ir ištirta, kas formuoja tuos sąrašus, ar tokiais veiksmais nesiekiama politinių tikslų, kokia yra nekaltumo prezumpcija, ar žmogus gali apsiginti, – partijos poziciją išsakė R.Paksas ir pridūrė. –Per atostogas nusprendžiau perskaityti visus Ericho Remarko raštus ir viename jo kūrinių aptinku, kad pačiais juodžiausiais fašizmo klestėjimo metais buvo sudarinėjami juodieji sąrašai. Žiūriu, kad su šiais laikais yra labai daug sąšaukų.“

Partijos pirmininkas pabrėžė, kad „tvarkiečių“ viceministrai dėl juodųjų sąrašų jau kreipėsi į visas institucijas, pradedant prokuratūra ir baigiant Etikos komisija.

„Kitas klausimas – kas nutekino slaptą informaciją. Kodėl neištirta, kaip slapta informacija nutekėjo? Įsivaizduokite, kas vyktų, jei būtų nutekinta NATO slapta informacija? Kas nori remiantis juodais sąrašais daryti politiką?“ – svarstė partijos pirmininkas.

 „Kadangi vadovauju laikinajai komisijai, tiriančiai Rolando Pakso politinių ir pilietinių teisių atstatymą, galiu pasakyti, kad prieš dešimt metų buvo labai analogiškas scenarijus. Taip pat buvo panaudotos pažymos, ant kurių niekas nepasirašė. Dabar irgi prasideda politiniai žaidimai, kuriuose nėra atsakingų. Manau, kad vyksta politiniai žaidimai, persiskirsto politinės jėgos, nes išties yra labai daug nepatenkintų, kad kai kurios politinės partijos sutaria ir mėgina toliau kartu dirbti. Manau, kad viceministrų veikloje nėra čia jokio kriminalo, nes jei koks kriminalas būtų, tie žmonės būtų seniai areštuoti, jiems būtų pareikšti įtarimai, bet kol kas mes tokių faktų neturime“, – pabrėžė Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis.

Savivalda be savivaldos

„Savivalda yra podukros vietoje. Kiekviena valdžia, kuri prieš rinkimus sako, kad reikia padėti savivaldai, elgiasi priešingai. Prisimenate, prieš daug metų buvo kuriamos apskritys. Tikslas – prie žmogaus priartinti valdžią, bet kadangi ministerijos neatidavė savo funkcijų, apskritys jas pasiėmė iš savivaldybių, taip dar labiau nutolindamos nuo žmogaus valdžią. Jei partija Tvarka ir teisingumas sulauks tokio palaikymo, kokio sulaukėme per Europos Parlamento rinkimus, mes savivaldoje turėtume apie 260 mandatų.  Jau dabar mes daugiau kaip pusėje savivaldybių esame valdančiojoje daugumoje. O tai leis keisti savivaldos procesus, prie ko labai norime prisidėti, – kalbėjo R.Paksas. – ES galioja subsidiarumo principas. Tai reiškia, kokius klausimus, pradedant energetika ir baigiant mokesčiais, gali išspręsti vietoje, nereikia perduoti kitam. Jei bendruomenė gali pati išsispręsti, tegul ir išsisprendžia. Ir nereikia to klausimo perduoti miestui ar rajonui. Jei miestas gali išsispręsti, nereikia perduoti ministerijai.“

„Kol kas Seimas nepadidino savivaldos galių, bet sumažino. Artėjantys savivaldos rinkimai, kadangi jie bus ne tradiciniai, nes kartu vyks ir tiesioginiai mero rinkimai, pagal rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus, turėtų mūsų partijai suteikti daugiau mandatų. Mano noras – savivalda turi stiprėti, perimdama vis daugiau funkcijų“, – sakė K.Komskis.

K.Komskis yra ir partijos rinkimų štabo pirmininkas. Kalbėdamas per sąskrydžio atidarymą,  pristatė politinės kampanijos rinkimų metmenis, pavadindamas rinkimus į EP, tarsi mažą repeticiją į savivaldybių merų ir tarybų rinkimus bei tęstinėje perspektyvoje – į Seimą. Pasak Seimo vicepirmininko, užsiliūliuoti nėra pagrindo, nes šiandieninėje savivaldoje partijos pozicijos gerokai buvo sumenkusios – iš kadaise turėtų 11 merų postų, dabar partija teturi 4 merus, net 13 šalies savivaldybių nėra nė vieno partijos tarybos nario.

Partijos rinkimų strateginių gairių pirminį projektą pristatė štabo pirmininko pavaduotojas Vidmantas Staniulis, pirmiausia atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvos situacija dėl skolų naštos yra labai problemiška, reikalaujanti atsakingo požiūrio; valstybės skola sudaro 56 mlrd. Lt, o kur dar vidaus įsiskolinimai, savivaldybių skolų bagažas. Jei savivaldybės skolos būtų padalintos gyventojams – kiekvienas būtume skolingi po 19 tūkst. Lt.

„Kadangi dirbau ir Seime, ir Vyriausybėje ir puikiai mačiau, kad mūsų partija jau dabar, priimant įstatymus, kitus teisės aktus, siekia savivaldybėms suteikti kuo daugiau savarankiškumo. Kadangi pats esu dirbęs ir savivaldybės meru, vis tik savivaldybių bejėgiškumo demonstravimas, teigiant, kad jie nieko negali padaryti, yra kiek perdėtas. Gerų rezultatų savivaldoje galima pasiekti ir prie dabartinės teisinės bazės“, – sako A.Petkus.

Savivaldybės rezultatai priklauso nuo mero

Partijos pirmininkas pabrėžė, kad nors šiuo metu tiesioginiai mero rinkimai turi nemažai klaustukų, bet tai pozityvus žingsnis. „Dabar nors galių nepadaugėjo, bet meras naktį nebedrebės, kad susiformuos nauja koalicija ir tuojau jį išspirs. Pastaruoju metu merų darbas tapo išsilaikyti: kaip pragyventi dieną, kad už tave nebalsuotų prieš. O neretai dar prisideda ir tarybos narių šantažas: jei nepadarysi, balsuosiu prieš. Rezultatas – buvimas dėl buvimo“, – sakė R. Paksas.

K. Komskio manymu, per pirmuosius tiesioginius mero rinkimus 7 – 8 savivaldybėse laimės partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai.

„Tikimės, kad per tiesioginius mero rinkimus, į savivaldybes ateis daugiau asmenybių“, – rinkimus apibudina Seimo narė Jolita Vaickienė.

Galutinis rinkimų programos gairių projektas, kurį vėliau dar pildys skyriai, bus pristatytas rugsėjo mėnesį. Pasak V.Staniulio, svarbiausia, kad programa pavyktų sujungti ir atspindėti ir didelio miesto, ir mažo miestelio žmonių lūkesčius.

Svarbu matyti tikslą ir eiti link jo

R.Paksas įsitikinęs, kad šiandien būtina galvoti, kas bus po 10 ar 20 metų ir tiek savivaldybės, tiek valstybės veiklą link to ir kreipti. „Kai važiavote į sąskrydį, važiavote per Varnius ir tikriausiai atkreipėte dėmesį, kokio pločio šaligatviai? Gatvės plotis, lyg ja važinės tankai. Galvoju, kad gerai, jei tuo šaligatvių per dieną praeina trys žmonės. O ten sudėti ES pinigai. Be abejo, jei neturi daugiau kur dėti pinigų, platūs šaligatviai yra gerai. Tačiau po dešimties metų juos reikės remontuoti, nes jie taip pat suirs. Tam bus reikalingos lėšos. Arba kitas pavyzdys. Šiandien viena institucija už ES lėšas stato ar remontuoja mokyklą, o kitą – uždaro arba suka galvą, kaip panaudoti pastatą, nes nebėra vaikų. Mano pasiūlymas – pamatykime, kas bus su valstybe po 10 – 15 metų ir neuždarinėkime, jei reikės atidaryti, neatidarinėkime, jei reikės uždaryti. Nė viena valstybės institucija nežino, kas bus rytoj, o aš siūlau pirmiausia susivokti, kas bus rytoj, poryt, užporyt ir eiti ta kryptimi, – mintimis apie būtinus pokyčius dalijosi partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys Rolandas Paksas. – Labai norėčiau, kad per ateinančius Seimo rinkimus sugebėčiau atvesti 50 – 70 tvirtų žmonių į Seimą, kurie žinotų, kaip reikia daryti ir kurie sugebėtų valstybę pastatyti ant tokių bėgių, kurie sudarytų sąlygas sukurti valstybę iš didžiosios raidės. Perėjęs tiek institucijų, labai gerai žinau, kas vyksta, kas rodoma ir kas nerodoma, kur pinigai. Raktiniuose postuose turi būti žmonės, kurie žino, ką daryti. Matau, kad kartais ateina geri ir daug gero norintys padaryti žmonės, bet jie nežino, ką ir kaip daryti. Jis net nesupranta, kas vyksta. Reikia žinoti, ką sustabdyti.“

„Būdamas Europos Parlamente, mačiau, kaip dirba senosios Europos valstybės, lyginau su Lietuva ir man liūdna, kad Lietuva nuėjo ne tuo keliu, kokiu eina senbuvės. Jose orientuojamasi į smulkius ir vidutinius ūkius. Lietuvoje yra 138 tūkst. smulkių ir vidutinių ūkių ir apie 2 tūkst. stambių. Pastarieji valdo 40 proc. Lietuvos žemių, sunaudoja apie 30 proc. žemės ūkiui skirtos ES paramos. Tai visiškai neteisinga. Valstybė turi atsigręžti į tuos, kurie sudaro kaimo pagrindą. Manau, dėl tos priežasties kaimas tuštėja, – mintimis dalijosi buvęs Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas. – Manau, ES pinigai turi būti racionaliau naudojami. Kiek lėšų sukišome į miškuose statomas pavėsines, takus, kurie po kelerių metų supus. Kam mes save patys apgaudinėjame. Užuot kūrę valstybės pagrindą, mes mėtome pinigus į balą.“

„Kadangi esu valstybės regioninės plėtros komisijos pirmininkas, per nepilnus dvejus metus pavyko pasiekti, kad skirstant ES paramą būtų įjungtos ne tik savivaldybės, bet ir asocijuotos verslo struktūros, nes jie geriausiai mato, kur reikėtų investuoti, kad Lietuvoje sumažėtų socialinė atskirtis, – teigė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas ir pasidžiaugė, kad pagaliau auga žmonių pasitikėjimas tomis sritimis, kurių veiklą koordinuoja už žmonių gyvybių, sveikatos ir turto apsaugojimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija. – Džiaugiuosi, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu pasitiki 90 proc., policija – 72 procentai šalies gyventojų, kad visa vidaus reikalų sistema piliečių akyse yra labai pakilusi.“

Svarbu – išbalansuota plėtra

Nelengvi uždaviniai laukia naujojo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko. „Išties baras labai platus. Ir žemės gelmės, ir klimatas, ir miškai, vandenys, ir statybos, ir teritorijų planavimas, –  ministerijos funkcijas vardino ministras. – Esu tos nuomonės, kad norint kažką gauti, reikia ir kažką aukoti. Be abejo, yra ribos, kurių nevalia peržengti. Netinka saugoti paveldą taip, kad jis pūtų ir sugriūtų. Lygiai taip pat netinka elgtis ir su gamta. Reikia saugoti, reikia tausoti, bet tai neturi kenkti ūkinei veiklai. Plėtra turi būti subalansuota, kad nekenktų gamtai ir aplinkai ir kad nenukentėtų ekonomika. Taigi papildomų suvaržymų nereikėtų. Pasaulyje yra nemažai sektinų pavyzdžių, iš kurių galime pasimokyti, kurdami savo tvarką. Ir ta tvarka turi būti visiems vienoda, visiems suprantama. Negali būti tokio skirstymo, kad ten kažkoks ypatingas Marijos žemės lopinėlis, o čia jau – ne“, – kalbėjo ministras. Pasiteiravus apie daug diskusijų keliančius kai kuriuos statinius, K. Trečiokas pastebėjo, kad kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl reikia spręsti individualiai. „Reikia spręsti pirmiausia vadovaujantis įstatymu. Jei įstatymas trukdo kažkam gyventi, reikia susėsti ir išsiaiškinti. Nors pagrindinis įstatymo leidėjas yra politikai, bet jie turi vadovautis ekspertų, mokslininkų nuomone. Tikrai turime su kuo pasitarti.   Žinoma, reikalingas ir protingumo kriterijus. Jei pastatas pusmetriu aukštesnis negu leidžia įstatymas, nėra protinga reikalauti jį pažeminti, nes praktiškai pastatą reikia perstatyti. Bet jei pastatas stovi neleistinoje vietoje, pastatytas be leidimų, žinoma jį reikia griauti. Ir nesvarbu, ar tai būtų Kuršių Nerija, ar Varnių regioninis parkas. Reikalavimai turi būti vienodi visiems ir visur“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Genovaitė Paulikaitė