Siekiant skatinti medienos perdirbimą, jos eksportuotojams siūloma įvesti privalomuosius atskaitymus


Miestas:
Siekiant skatinti medienos perdirbimą, jos eksportuotojams siūloma įvesti privalomuosius atskaitymus
Seimo narė Virginija Vingrienė pateikė Miškų įstatymo pataisą, kuria siūloma įpareigoti fizinius ir juridinis asmenis, eksportuojančius ar į kitas Europos Sąjungos šalis tiekiančius iš privačių ar valstybinių miškų išgautą žaliavinę medieną, mokėti 15 procentų privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą.
„Nuo 2015 m. sausio 1 d. visi miško valdytojai turi mokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Privalomuosius 5 proc. atskaitymus, apskaičiuotus nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką, į valstybės biudžetą privalo mokėti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tuo tarpu valstybinio miško valdytojai (juridiniai asmenys) iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką į valstybės biudžetą papildomai turi sumokėti privalomuosius 10 proc. atskaitymus. Žaliavinė mediena valstybei sukuria mažiausią pridėtinę vertę – tik 30 mln. eurų ir nesukuria nė vienos darbo vietos. Tuo tarpu  aukštos pridėtinės vertės produktai, tokie kaip medienos plokštės ir baldai, asociacijos „Lietuvos mediena“ duomenimis, sukuria ne tik nuo 150 iki 1500 darbo vietų, bet ir padidina valstybės įplaukas nuo 75 iki 270 mln. eurų. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje apvalios padarinės medienos eksportas nuo 1997 iki 2016 m. ženkliai išaugo – nuo 767000 m3, iki 1473000 m3, o tai yra beveik milijonu m3 daugiau. Tuo tarpu daugelis užsienio valstybių (Lenkija, Švedija, Suomija, Estija, Vokietija, Čekija ir kitos), žaliavinės medienos eksportą, palyginti su 2007 metais, ženkliai sumažino“, – priežastis, paskatinusias pateikti Miškų įstatymo pataisas, vardija Virginija Vingrienė.
Vadovaudamasi UAB BALTPOOL duomenimis, Seimo narė teigia, kad pirkėjai tarpininkai ir užsienio pirkėjai 2018 m. nupirko 46 proc. visos naujai tais metais parduotos žaliavinės medienos. Užsienio pirkėjai 2018 m., palyginti su 2016 m., naujai sudarė sandorių 6 kartus daugiau. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2016 m. iš Lietuvos eksportuota apie 1,5 mln. m3 padarinės medienos, kurios 50 proc. sudaro biokuro žaliava. Rinkos dalyvių teigimu, šiuo metu eksportas yra didesnis.  Tarpininkų ir užsienio pirkėjų dalyvavimas žaliavinės medienos pirkime jos kainą kelia atitinkamai iki 57 ir 58 procentų, o tai yra 15 ir 45 procentais daugiau nei 2017 metais.
„Parduodama žaliavinė mediena naudojama tokiems gaminiams kaip lentos, skiedros biokurui ar skaldytos malkos, visus šiuos gaminius panaudojant kaip kurą, deginant. To rezultatas – nėra sukuriamas joks pridėtinės vertės produktas, gamta ir oras yra teršiamas, o žiedinė ekonomika nesivysto. Nustatyti 5 ir 10 procentų mokėjimai nesustabdo miškų valdytojų nuo žaliavinės medienos eksploatavimo, todėl buvo parengtas šis Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas“, – teigia Seimo narė.
Įstatymo pakeitime numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis ar į kitas Europos Sąjungos šalis tiekiantis iš privačių ar valstybinių miškų išgautą žaliavinę medieną, moka 15 procentų privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą. Taigi, padidinamas privalomųjų atskaitymų procentas už žaliavinės medienos eksportą ar tiekimą į kitas Europos Sąjungos šalis. Patys gaminiai, pagaminti iš žaliavinės medienos (medžių stiebų), pavyzdžiui, lentos, skiedros biokurui, skaldytos malkos, plokštės, galiausiai baldai ir kiti produktai, nėra atskaitymų iš pajamų pagal Miškų įstatymą objektas.
„Padidinus privalomųjų atskaitymų procentą už žaliavinės medienos eksportą ar tiekimą į kitas Europos Sąjungos šalis, bus efektyviau sprendžiamas žaliavinės medienos, kaip mažiausio pridėtinės vertės eksporto, nulemiančio masinius miškų kirtimus, dominavimo klausimas, taip ne tik keliant grėsmę klimato kaitos ir oro taršos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimui, bet ir  nulemiant gerokai mažesnes įplaukas į šalies biudžetą. Kitas esminis įstatymo projekto tikslas – paskatinti aukštos pridėtinės vertės medienos gaminių gamybą ir eksportą, kas būtų didelė paskata medienos perdirbimo pramonės, ypač smulkaus verslo, plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui šalies viduje ir didesnėms įplaukoms į valstybės biudžetą. Tai sudarys prielaidas aplinkai draugiškiems verslams ir racionaliam žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimui medienos pramonės sektoriuje, kartu užtikrinant verslo laisvę ir sąžiningą konkurenciją, kaip būtinus demokratinės valstybės principus“, –  teigia Seimo Aplinkos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Karolina Baltmiškė
 
 
 

Mano Krastas