Siekiame suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims

Siekiame suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims


Miestas:
Siekiame suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims
Kartu su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nare, Seimo pirmininko pirmąja pavaduotoja Rima Baškiene pritariame kolegos Justo Džiugelio parengtai Valstybinio socialinio darudimo įstatymo pataisai, kuria siūloma suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims – slaugantiems namuose neįgalų asmenį nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus vienam iš to neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų (toliau – slaugytojai), kurių slaugomam neįgaliam asmeniui (toliau – slaugytinis), nustatytas  specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių slaugomam namuose slaugytiniui nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.    
Nuo 2000 m. sausio 1 d. Galiojanti įstatymo redakcija nustato, kad valstybės lėšomis yra draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Akivaizdu, kad slaugytojų, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis padėtis yra analogiška – dėl būtinumo nuolat prižiūrėti slaugytinį, jie irgi negali įprastai dirbti ir taip patys įgyti socialinio draudimo stažą ir draudžiamųjų pajamų, todėl sukakę senatvės pensijos amžių ar įgiję bedarbio statusą, jie gali neturėti teisės net į minimalią socialinio draudimo išmoką.
Todėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį siūlome išdėtyti taip: „Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“
Manome, kad ši įstatymo pataisa galėtų įsigalioti įmanomai greičiausiu laiku.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti 2019 metais papildomai reikėtų apie  5,3 mln. eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Numačius įstatymo įsigaliojimą šiais metais 2018 metais lėšų poreikis būtų maždaug dvigubai mažesnis – apie 2,65 mln. eurų.

Rimantė Šalaševičiūtė
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
 
 

Mano Krastas