Siekiame skaidrinti ūkanotą atliekų tvarkymą


Miestas:
Siekiame skaidrinti ūkanotą atliekų tvarkymą
Liaudies išmintis teigia: kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tas posakis labai tinkamas ir atliekų tvarkyme. Kuo labiau gilinuosi, tuo daugiau matau negerovių, dėl kurių auga atliekų tvarkymo kainos, bet nuo to paslaugos kokybė nedaug gerėja. Tam prielaidas sudaro ir įstatyme esami nekonkretumai. Šiuo atveju – sukonkretinti Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą nuostatą, kuria nustatomas draudimas veikti atliekų tvarkytoją susijusių subjektų naudai ar interesams. Šiuo metu įstatymas tokį draudimą taiko tik organizacijos nariams ir pavedimo davėjams. Organizacijai toks draudimas netaikomas, dėl ko atsiranda piktnaudžiavimo atvejų. Įregistruota  įstatymo pataisą siūlau vieną iš privalomų licencijavimo sąlygų gamintojų importuotojų organizacijai ir jos valdymo organų nariams aiškų draudimą veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar interesams. Tai reikštų, jog teismui nustačius šias veikas, organizacija prarastų licenciją. Pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas susiduriame su paradoksalia situacija, kuomet licencija prarandama, kai organizacija neišlaiko numatyto 10 proc. rinkos dalies, neapjungia 10 proc. rinkoje veikiančių gamintojų ar importuotojų ar turi įsiskolinimų. Tai yra griežčiausia sankcija, kuri gali būti taikoma už rimtus pažeidimus: atliekų nesutvarkymą ar neskaidrias veikas, bet būtent esamame įstatyme to ir nenumatyta.  Toks neproporcingas sankcijų taikymas, numačius griežčiausią atsakomybę už mažareikšmius pažeidimus, o už nusikalstamas veikas jo nesant, yra visiškai nelogiškas. Jis nedrausmina ir neatgraso nuo galimai neskaidrių veikų. Minėtoji pataisa padidins skaidrumą pakuočių atliekų tvarkymo srityje ir sudarys geresnes sąlygas kontroliuoti organizacijų veiklą. Juo labiau, kad pastaruoju metu į viešumą vienas po kito iškyla skandalai, susiję su galimai neskaidriu atliekų tvarkymu.
Kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija, parengėme dar vieną Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtam gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymui.
Parengti įstatymo pataisą paskatino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų patirtis, tikrinant atliekų tvarkytojus ir įrodančių dokumentų išrašymą. Kyla daug abejonių, ar įrodantys dokumentai, kuriuos pateikia gamintojus ir importuotojus atstovaujančioms institucijoms dėl gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymo, atitinka realų faktą. Įrodantys dokumentai – dokumentai, kurių pagrindu gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai atliekų tvarkytojai neteikia dokumentų arba vilkina dokumentų, reikalingų įsitikinti, kad atliekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus pateikimą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai.
Todėl Atliekų tvarkymo įstatymą siūlome pakoreguoti, įrašant, kad „neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai asmenys nepateikia aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai dokumentų, būtinų vykdyti atliekų tvarkymo kontrolę.“
Šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už: 1) tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės; 2) ne Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį; 3) kiekį tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms; 4) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose; 5) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas; 6) tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas; 7) tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau minėtame įstatyme nėra pagrindų dėl neteisėto įrodančių dokumentų išrašymo, kai nepateikiami reikalingi dokumentai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams. Visapusiška kontrolė būtina įsitikinti, kad įrodantys dokumentai išduoti ir atliekų tvarkymas vykdytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Tai svarbu ne tik taršos aplinkai prevencijos atžvilgiu, bet ir gamintojams ir importuotojams, nes atliekų tvarkytojų jiems išduotas įrodantis dokumentas.
Ši pataisa kartu būtų ir įspėjimas atliekų tvarkytojams, apie galimą išbraukimą iš įrodančius dokumentus galinčių išrašyti atliekų tvarkytų sąrašo, kai nepateiks institucijoms dokumentų apie realų atliekų perdirbimą.
Priėmus šią pataisą bus efektyviau vykdoma atliekų tvarkymo kontrolė ir išaiškinami reikalavimų nesilaikantys atliekų tvarkytojai.

Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė
 

Mano Krastas