Šiandien gyvenanti viltimi rytdienos Klaipėda

Gruodžio 12 d. teko sudalyvauti Klaipėdos verslo dienoje 2013, renginyje skirtame miesto akademinės bendruomenės, verslo ir valdžios atstovams, kurie diskutuodami bandė identifikuoti egzistuojančias Klaipėdos problemas ir jų sprendimo būdus.

Didžiausias dėmesys diskusijoje skirtas proto ir darbo jėgos nutekėjimo problemai. Galima tik pasidžiaugti, jog savivaldybė pagaliau ėmėsi iniciatyvos suderinti miesto įvaizdžio strategiją su čia veikiančių aukštųjų mokyklų savireklamos politika.  Iniciatyvos autorius teigimu pirmame susitikime dalyvavo vos keturių uostamiesčio aukštųjų mokyklų atstovai. Toks dalies aukštųjų mokyklų abejingumas savivaldybės iniciatyvai atskleidžia tai, jog bendradarbiavimo tarp šių uostamiesčio institucijų nėra arba jis tik formalus. Nereikėtų ieškoti šiandien kaltų dėl susidariusios situacijos, nes tai ne ką teduoda, tačiau šiuo atveju viliuosi, jog savivaldybės iniciatyva nebuvo vienadienė savireklamos akcija. Nuoširdžiai tikiuosi, jog pagaliau į miestą net ir savivaldybėje pradedama žvelgti ne tik iš šios institucijos pozicijų, o kaip į bendrą daugelio organizacijų, bendruomenių ir čia gyvenančių bei dirbančių piliečių struktūrą.

Be institucinio bendradarbiavimo stokos minėtoje iniciatyvoje galime įžvelgti ir kitą, Klaipėdos miesto patrauklumo jaunimui problemą, kurią nedviprasmiškai įvardijo ir diskusijoje dalyvavę studentų atstovai. Jų teigimu, mieste labai stokojama jaunimo susibūrimo vietų, erdvių, kur jaunimas galėtų save realizuoti. Senamiestis merdi, stokojama pramogų, laisvalaikio užimtumo, reprezentacinių erdvių turistams. Diskusijos dalyvių teigimu, pritraukiant jaunimą mokytis ir dirbti Klaipėdoje šiandien konkuruojame ir su Šiauliais ar net Telšiais. Tad kodėl turėtų jaunimas pasirinkti Klaipėdą, o ne Vilnių ar Kauną? Manau, jog vienintelis svaresnis argumentas – jūra, tačiau šiandienos mobiliam jaunimui to nebeužtenka. Klaipėdai reikia savo veido. Reikia atrasti tai, kuo ji gali išsiskirti ne tik Lietuvos miestų tarpe, bet ir pasaulyje. Sunku pasakyti kas tai galėtų būti, kadangi iki šiol miestas buvo visoks. Viešoje erdvėje neretai įvardijamas tiek kaip pramoninis, tiek kaip turistinis, tiek sveikas ar net dabar – dviračių miestas ir pan. Toks neapibrėžtumas palankus valdininkams, nes jie „lanksčiai“ („lanksčiai“, turiu omenyje, taip kaip jiems palankiau) gali vertinti kiekvieną naują projektą šiame mieste. Tokio neapibrėžtumo dėka Klaipėda tapo pilku miestu, kurį nesunkiai nukonkuravo vienas prekybos centras pastatytas pernelyg arti senamiesčio.

Kaip minėjau, belieka tikėtis, jog Klaipėdos savivaldybės atstovai pagaliau pradės keisti savo požiūrį į miestą iš esmės ir nebevertins Klaipėdos tik atskirais, išimtais iš konteksto jo elementais. Kaip pavyzdį netinkamo požiūrio į miestą galima būtų pateikti jau tiek kartų minėto senamiesčio gaivinimo problemą. Kol Klaipėdos savivaldybės atstovai nepradės žiūrėti į prekybos centrą ar centrus kaip į konkurentus jų administruojamam senamiesčiui (nes senamiestyje įsikūrę verslininkai moką mokesčius savivaldybei), tol nieko atgaivinti ir nepavyks. Negalima imti mokesčių ir visko kabinti ant čia veikiančių verslininkų teigiant, jog tik jie patys turi pritraukti klientus taip atgaivindami senamiestį. Kažin ar galėtų pasigirti populiarumu toks prekybos centras, kuriame automobilių stovėjimo aikštelė būtų mokama, reklama ir renginiais rūpintųsi tik čia plotą išsinuomoję verslininkai? Nemanau. Man keista, kai prekybos centre organizuojamuose renginiuose kalbas sako miesto vadovai vietoj to, jog inicijuotų ar bent jau sudarytų visas sąlygas analogiškiems renginiams vykti senamiestyje. Belieka tikėtis, jog įvykusi konstruktyvi diskusija pakeis ar bent jau prisidės prie teigiamų pokyčių miesto valdžios pozicijose ir mes artimiausiu metu galėsime pamatyti naujai atgimstančią Klaipėdą.

Darius Rekis

LSDP Klaipėdos skyriaus Tarybos narys

Klaipėdos universiteto absolventų klubo „KU Alumni“ prezidentas