Serbentų ūkio gyvybingumą stiprina parama

„Naudojuosi įvairiomis paramomis. Be jų nebūčiau rizikavęs vienu metu pirkti tiek naujos modernios ir aplinkai kur kas draugiškesnės technikos“, – sako juoduosius serbentus auginantis ūkininkas Algirdas Macijauskas iš Tauragės rajono. Ūkininko juodųjų serbentų ūkis buvo modernizuojamas pasinaudojant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 ir 2014–2020 m. programų parama.
Dešimtmečio patirtis
„Serbentyną įveisiau 2004 metais. Tuo metu uogininkystei buvo žadamos didžiulės perspektyvos. Be abejo, žengti tokį žingsnį paskatino ir tuo metu Žemės ūkio ministerijos teikiama parama uogynams įveisti. Buvo kompensuojamas daigų įsigijimas. Tad juodaisiais serbentais užsodinau apie 13 hektarų“, – veiklos pradžią apžvelgia Algirdas Macijauskas.
Iš pradžių ūkininkas uogas parduodavo „nuo krūmo“ – pirkėjai patys atvažiuodavo į serbentyną ir prisiskindavo uogų tiek, kiek jiems reikėdavo. Dalį uogų skindavo ir realizuodavo pats ūkininkas, pasitelkęs savo šeimos narius. Tačiau tai nebuvo pats efektyviausias ūkininkavimo serbentyne kelias. Darbo daug. Skinant rankomis nesuspėdavo laiku nuskinti uogų, dėl to prarasdavo nemažą dalį derliaus. „Uogų skynimas palengvėjo, kai kaimynas įsigijo uogų skynimo kombainą. Jį ir pasitelkdavome uogoms nuskinti, – pasakoja ūkininkas. – Tada ir patys pradėjome domėtis galimybėmis ūkiui modernizuoti. Norint konkuruoti su kitais uogų augintojais, reikėjo modernesnės ir našesnės technikos. Juolab, kad uogininkystėje konkurencija darėsi vis aštresnė, nes konkuruojame ne tik su Lietuvos, bet ir su kitų šalių, ypač Lenkijos, uogų augintojais. Nusprendėme pasinaudoti praėjusio laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programa. Turėdamas ekonomisto išsilavinimą, pats rengiau projektą, pats pildžiau paraišką. Džiugu, kad projektas buvo įvertintas teigiamai ir ūkiui modernizuoti buvo skirta beveik 50 tūkst. eurų parama.“
Svarbiausias pirkinys – skynimo kombainas
„Skirta parama labai prisidėjo prie serbentų ūkio modernizavimo. Tada įsigijau porą traktorių, o svarbiausias pirkinys – uogų skynimo kombainas, – pasidžiaugia ūkininkas. – Tai buvo labai svari parama, nes iš jos buvo kompensuojama 50 procentų visų finansavimui tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų.“
Juodųjų serbentų ūkis buvo modernizuojamas pasinaudojant ir parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Juodųjų serbentų ūkiui modernizuoti buvo skirta beveik 50 tūkst. eurų paramos. „Pasinaudodamas šia parama, nusipirkau dar vieną traktorių ir traktoriaus priekabą, serbentyno ravėtuvą, purkštuvą. Kadangi uogas pats nuvežu pirkėjams, buvo labai reikalingas transportas. Tad nusipirkau ir krovininį mikroautobusą, – pirkinius vardija Algirdas Macijauskas. – Šįkart iš paramos buvo kompensuojama 70 procentų įgyvendinant projektą patirtų išlaidų. Ūkininkui tai labai didelė paspirtis. Žinoma, nemažai serbentyno ūkiui reikalingos technikos ir įrangos pirkau ir be paramos.“
Naudojasi mokslininkų konsultacijomis
Lėšos investicijoms į žemės ūkio valdas – ne vienintelė Algirdo Macijausko gauta parama. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą jam skirta parama konsultavimo paslaugoms. „Tai labai puiki priemonė. Žinau, kad iškilus bet kokiam klausimui dėl serbentynų priežiūros, sulauksiu profesionalaus atsakymo. Labai naudingos Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų konsultacijos, – sako ūkininkas ir priduria, kad konsultavimui skiriama 1 500 eurų parama yra didelė paspirtis ūkininkui. – Jei reikėtų pačiam už konsultacijas tokią sumą sumokėti, prireiktų apie 7,5 tonos uogų parduoti. Kitas dalykas – ši priemonė padeda lengviau sulaukti mokslininkų konsultacijų. Prisikviesti mokslininką į savo ūkį, jei ne ši programos priemonė, ūkininkui būtų labai sudėtinga.“
O mokslininkų konsultacijos, Algirdo teigimu, uogininkystės ūkiui labai reikalingos, nes serbentus puola amarai, erkės. Šie augalai serga grybinėmis ligomis. „Dabar, pastebėjęs kokios ligos požymius, iškart skambinu į institutą ir gaunu profesionalų atsakymą. Ir patys mokslininkai atvyksta į ūkį, suteikia labai daug naudingos informacijos“, – teigia ūkininkas.
Parama didinanti patikimumą

Kaip pastebi ūkininkas, vis daugiau vartotojų ieško kokybiškesnių produktų, kuriuos auginant būtų mažiau naudojama chemizuotų priemonių. „Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti produktai ženklinami ženklu „Kokybė“. Tai didina vartotojų pasitikėjimą. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ gautas paramos lėšas jau panaudojau pakuotėms įsigyti, etiketėms susikurti. Visa tai padeda lengviau įgyti vartotojo pasitikėjimą“, – priemonės naudą pabrėžia Algirdas Macijauskas.

Tėvo keliu seka vaikai

Tėvo pėdomis pasekė ir sūnūs Mindaugas ir Audrius. Abu gyvenimą didmiesčiuose iškeitė į ūkininkavimą gimtajame Tauragės rajone. Savo ūkių modernizavimui abu pasinaudojo parama smulkiesiems ūkiams. „O dukra, pasinaudodama socialiniu tinklu Facebook, ėmėsi realizuoti uogas, ir jai tai puikiai sekasi. Kai uogas parduodi tiesiai vartotojui, nereikia laukti atsiskaitymų ir kaina gerokai didesnė“, – patirtimi dalijasi ūkininkas. „Man patinka tiesiogiai bendrauti su pirkėjais. Daug įtakos turi ir tai, kad serbentų ūkis sertifikuotas, kad serbentai užauginti naudojant labai ribotą kiekį trąšų ir kitų cheminių medžiagų“, – tėvui pritaria Indrė Macijauskaitė ir prasitaria, kad pastaruoju metu dalį uogų perdirba – naudodamiesi kitų teikiama paslauga gamina juodųjų serbentų sultis ir tyreles, bet yra minčių teikti paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą gauti ir įsigyti perdirbimui reikalingos įrangos, pasistatyti šaldytuvą, kas prailgintų uogų realizavimo terminą.

Karolina Baltmiškė