Seniūnija, prie kurios susitinka trys valstybės

„Vištytis – tai Lietuvos pakraštys. Čia Lietuva susikerta su Lenkija ir Rusija. Netoli Vištyčio Lenkijos teritorijoje yra pastatytas simbolinis stulpas, žymintis valstybių sankirtas. Tai pietvakariausias Lietuvos ir toliausiai nutolęs nuo Vilkaviškio rajono taškas“,– Vištyčio seniūniją apibūdina ilgametis seniūnas Bronislavas Polita.
 
Siekis – kurortinė vietovė
 
Artėjant link Vištyčio per Suvalkijos lygumas vis dažniau ir linksmiau ima šokinėti kalvelės ir kalvos. Vienose į saulę stiebiasi ūkininkų pasėti javai. Kitos vešliu mišku apaugusios. „Išties seniūnijos kraštovaizdis labai gražus. Visai nebūdingas Suvalkijai, kur vien lygumos ir derlingos žemės, – pritaria seniūnas. – Seniūniją skalauja labai gražus Vištyčio ežeras, prie kurio Vilkaviškio rajono savivaldybė, pasinaudodama 2014–2020 metų ES parama, ketina įrengti dviračių taką.“
 Prie Vištyčio ežero įsikūręs kempingas „Pušelė“ su unikaliu metalo skulptūrų, sukurtų iš įvairių metalo atliekų, muziejumi. Muziejuje daugiau nei 800 eksponatų, ir su kiekvienu sezonu originalių ir naujų eksponatų skaičius tik auga. Jame galima pamatyti iš perdirbti ir sunaikinti pasmerktų metalinių detalių sukurtų gyvūnų, augalų, aibę didesnių ir mažesnių motociklų ir netgi iš modernių laikų atkeliavusių kiborgų.  Tarp medžių stovintis atitarnavęs šaldytuvas – staigmena suaugusiesiems. Kokia? Nuvažiuokite ir pasižiūrėkite.
Rinkoje spėjusi įsitvirtinti „Viktorijos“ poilsiavietė-kempingas, kur rengiamos įvairios konferencijos. Prie ežero ir Vištyčio regioninio parko prieglobstyje kuriasi kaimo turizmo sodybos.
„Mes manome, kad Vištytis galėtų tapti kurortine teritorija, – planais dalijasi seniūnas ir apgailestaudamas priduria, kad mažėja seniūnijos gyventojų. Per šį mėnesį iš šio pasaulio iškeliavo penki seniūnijos gyventojai, deja, nė vienas savo pirmuoju riksmu pasaulio nepasveikino. Vištyčio miestelyje net pagrindinėse gatvėse vos po kelis apgyvendintus namus beaptiksi. Daugelis namų – tušti. Niekas juose negyvena. Tik per vasarą trumpam  užsuka pasisvečiuoti kažkada gyvenusių miestelio gyventojų vaikai, išsibarstę po didmiesčius ir užsienius.
„Tiesa, vienas kitas atsikelia, bet Vištytyje namų kainos užaukštintos ir nelabai kas skuba juos pirkti. Žmonės dar nesuvokia, kad dideli pinigai – jau praeitis. Pernai buvo nupirkti penki namai. Džiaugiamės, kad juos nupirkusios jaunos šeimos čia ir gyvena“, – kalba B. Polita ir užsimena, kad šiais metais Vištytyje labai daug gandrų. Tačiau, jo manymu, tai ne pranašystės ženklas – ištvinęs ežeras gandrams puiki galimybė lengvai susirasti maisto ir sočiai savo šeimyną pamaitinti.
 
Realybė ir lūkesčiai
 
Mažėjantis žmonių skaičius atsiliepia visoms gyvenimo sritims. Kaip teigia seniūnas, prieš kelerius metus verslininkai buvo sumanę įrengti kalnų slidinėjimo bazę, bet kažkas nepasisekė ir planai liko neįgyvendinti. Slidinėjimo trasa įrengta už 35 kilometrų Lenkijoje, ir dabar lenkai siūlo Vištyčio seniūnijai bendradarbiauti. „Prieš kiek laiko buvome nuvykę pas juos su Vilkaviškio turizmo ir verslo centro direktore, bet jai išėjus iš šio darbo  bendradarbiavimo idėja įstrigo. Dabar bandome ją atgaivinti per privatų verslą“, – sako seniūnas.
Mažėjantis gyventojų skaičius neigiamai atsiliepia verslui. Vištytyje buvo įsteigta privati vaistinė, bet užsidarė, nes neišsilaikė. Seniūno rūpesčiu ir medikės geranoriškumu Vištyčio gyventojai neliko be galimybės nusipirkti vaistų. Nereceptiniais vaistais sutiko paprekiauti ambulatorija. „Kol kas turime ir ambulatoriją, ir šeimos gydytoją, ir stomatologą“, – pasidžiaugia seniūnas.
Kažkada puoselėję mintį Vištytyje įkurti pasienio gimnaziją, gyvena visiškai kitokioje realybėje. Mokykla tapo daugiafunkciu centru, o vyresnių klasių vaikus susirenka Kybartų ir Gražiškių  mokyklų mokykliniai autobusai. Anksčiau į mokyklą ateidavo Kaliningrado srityje gyvenančių lietuvių vaikai, bet sienoms užsidarius mokykla šiuos mokinius prarado.
„Šiuo metu tveriama tvora tarp Rusijos ir Lietuvos. Konkursą laimėjo mūsiškė įmonė. Taigi į mišką, kur anksčiau grybaudavome, jau nebegalime eiti. Tačiau žmonės įsisąmonino, kad ten valstybinė siena. Ir tvoros nesant nebėjo“, – pasakoja seniūnas.
Keičiasi laikai. Prieš ketvirtį amžiaus Lenkija seniūnijos gyventojams buvo tolimas ir sunkiai pasiekiamas užsienis, kurį saugojo spygliuota viela, šunys ir ginkluoti kareiviai, o po Kaliningrado srities miškus buvo galima klaidžioti laisvai, keliauti po jos miestelius ir kaimus. Dabar atvirkščiai – puiki infrastruktūra seniūniją jungia su Lenkija, o žole baigia užželti kelias, vedęs į Rusiją.
Deja, iš Lenkijos pusės neateina norinčių mokytis, o juolab dirbti. Ir pajuokauja seniūnas, kad dabar su Rusija Vištytį jungia kontrabanda. Gal jos mastai ir mažesni, negu buvo prieš keliolika metų, bet nėra išnykusi. „Ir ko norėti. Senos tradicijos, – nusijuokia B. Polita. – Pasakojama, kad prieškario Lietuvoje nebuvo galima dviračio įsivežti, bet juos iš Karaliaučius srities, kuri tuomet Vokietijai priklausė, gabendavosi. Žmonės kūrybingi. Nusiperka dviratį, ant jo užsideda smėlio maišą ir važiuoja. Smėlio juk įsivežti nebuvo draudžiama.“
 
Aktyvi bendruomenė

Vištyčio gyventojai, nepaisydami laiko išbandymų, kuria savo miestelio gyvenimą. Sutvarkyta centrinė aikštė. Jos kampe – puikus Vištyčio regioninio parko informacijos centro pastatas, kuriame galima ne tik apie šio krašto turtus sužinoti, bet ir įdomiuose renginiuose sudalyvauti. Šiuo metu ten eksponuojami mokinių piešti piliakalniai. Čia pagerbiami garbūs šio krašto kūrėjai.
„Esame įrengę skulptūrų parką. Įamžinome žydų sinagogą, knygnešio Petro Kriaučiūno tėviškę. Turime keturių konfesijų kapines: katalikų, liuteronų evangelikų, žydų ir rusų karių kapines.Yra sušaudytų žydų ir kitų tautybių žmonių memorialas ant Ilgojo kalno. Mes jį pagal galimybes prižiūrime ir tvarkome. Atsikūrė Evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri buvo paversta mechaninėmis dirbtuvėmis“, – vardija seniūnas ir priduria, kad norėtųsi dar labiau miestelį pagražinti, įamžinti jo istoriją.
Jau prieš kelerius metus įrengta vaizdo stebėjimo kamera didina gyventojų saugumą. Seniūno teigimu, šiemet savivaldybė ketina įrengti dar dvi vaizdo stebėjimo kameras.
Seniūną džiugina ir aktyvi seniūnijos bendruomenė. Jos rūpesčiu įgyvendintas ne vienas projektas. O pastarasis projektas padėjo aprengti meno mėgėjų kolektyvus, įsigyti instrumentų. „Turime kaimo kapelą, medžioklinių ragų ir vokalinį ansamblį. Neretai savo draugus pakoncertuoti ir pailsėti Vištytyje atsiveža ir studentai, kurie anksčiau šoko, grojo ar dainavo mokydamiesi Vištyčio mokykloje“, – seniūnijos gyvenimo ypatumus apžvelgia seniūnas.
Mokykloje šokę vaikai savo draugus koncertuoti atsiveža iš Kauno ar Vilniaus.
„Atvažiuokite. Mes turime ką parodyti, turime vietų, kur galima puikiai pailsėti pavargus nuo miesto triukšmo, pasimėgauti Vištyčio regioninio parko grožiu, Vištyčio ežeru“, – kviečia Vilkaviškio rajono Vištyčio seniūnijos seniūnas B. Polita.

Genovaitė Paulikaitė
Straipsnis paskelbtas "Savivaldybių žiniose", Nr.14