Seimo nariai siūlo kompensuoti dalį šilumos punktų modernizavimo investicijų


Miestas:
Seimo nariai siūlo kompensuoti dalį šilumos punktų modernizavimo investicijų
Seimo narių Virgilijaus Poderio ir Virginijos Vingrienės parengta Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisa, kuria siūloma leisti atskirai modernizuoti tik šilumos punktus ir tam gauti valstybės paramą. Kaip teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė, parengti šią patasią paskatino
siekis sutaupyti šilumos energiją daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir sumažinti gyventojų išlaidas už šildymą. „Šiuo metu galiojančiame įstatyme valstybės parama numatyta kvartalinei ir kompleksinei renovacijai, kai atnaujinamas namų fasadas ir šilumos sistemos. Gyventojai gali atnaujonti šilumos punktus, bet tik už savo lėšas. Mes siūlome gyventojams, kurie, nelaukdami pastato fasado renovacijos, modernizuoja šilumos punktą, kompensuoti 30 proc. investicijų. Šiuo metu įstatyme numatyta papildomai finansuoti 10 proc. visų renovacijos išlaidos, jeigu į renovacijos priemonių paketą yra įtraukiamas ir šilumos punktų atnaujinimas,– teigia V. Vingrienė.– Ši pataisa aktualiausia tų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių artimiausiu metu nenumatoma atnaujinti, gyventojams. Priėmus įstatymo pataisą, valstybės parama pasiektų daugiau daugiabučių namų gyventojų, o valstybei būtų mažesnės išlaidos bendrai pagalbai.“
Šiuo metu Lietuvoje yra likę beveik 4 tūkst. nemordenizuotų šilumos punktų, kuriuose nėra galimybės kontroliuoti technologinio rėžimo automatiškai valdant pastato šilumos temperatūrą priklausomai nuo lauko oro temperatūros, todėl tokiuose gyvenamuosiuose pastatuose šiluma vartotojams pasiskirsto netolygiai, egzistuoja didelis jautrumas gedimams, o šilumos energijos vartojimo efektyvumas mažesnis lyginant su pastatais, kuriuose įrengti modernizuoti šilumos punktai apie 15 procentų.
Seimo narės manymu, pagal naują renovacijos tvarką, jeigu jai Seimas pritars, valstybės parama šilumos punktų modernizacijai siektų apie 31,5 mln. eurų. Per metus būtų sutaupyta 8 mln. eurų vertės 132 megavatvalandės energijos. Energetinio efektyvumo didinimo srityje Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Seimo narių V.Poderio ir V. Vingrienės Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnį siūloma išdėstyti taip:
1. Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Jeigu atnaujinamas daugiabutis, kuriam pagal Statybos įstatymą minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, valstybės parama pagal šį įstatymą teikiama, jeigu skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo už atnaujinimo projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą ir (ar) atliktus rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus, tuo atveju, jeigu kredito metinės palūkanos viršija 3 procentus, ir
2) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnę kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai, ir
3) apmokant arba kompensuojant 100 procentu ne didesnes kaip Vyriausybės nustatyto dydžio atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, ir
4) kompensuojant 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms,
5) teikiant valstybės paramą netaikoma šio straipsnio 1 dalis, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, papildomai kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos. Šio straipsnio 1 dalis taikoma, kai įgyvendinus šiame punkte nurodytą priemonę vėlesniu etapu yra įgyvendinamos likusios energinį efektyvumą didinančios ir (ar) kitos priemonės pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą;
6) apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.“

Parengė Karolina Baltmiškė 
 

Mano Krastas