Seimo Audito komitetas: viešasis sektorius ne visada teisingai supranta, kas yra nauda

Praėjusią savaitę Seimo Audito komitetas išklausė Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atliktą kaštų ir naudos analizės metodo taikymo, priimant sprendimus dėl viešųjų lėšų investavimo, apžvalgą. CPVA atlikta analizė rodo, kad viešajame sektoriuje dažnai nėra tinkamai suvokiama, koks turėtų būti pagrindinis tikslas ir kas konkrečiu projektu norima pakeisti. Tikslu tampa „pastatyti baseiną“, užuot siekiant išmokyti vaikus plaukti ar sumažinti sergamumą, arba „asfaltuoti kelią“, užuot siekiant sutrumpinti kelionės laiką ar padidinti eismo saugumą. Aptikti faktai taip pat rodo, kad esant tokiam formaliam požiūriui į alternatyvų analizę, dažnai nėra suprantama, kas yra nauda, o kas yra sąnaudos. Todėl, siekiant didinti viešųjų išteklių naudojimo efektyvumą, šio metodo taikymo reglamentavimas, Seimo Audito komiteto nuomone, privalo būti peržiūrimas.

CPVA išskiria ir kitas opias problemas, kurios dažnos šiuo metu susiformavusioje alternatyvų analizės praktikoje: (1) sprendimas neretai žinomas iš anksto, tad dedamos visos pastangos įrodyti, kad jis geriausias; (2) pasirenkamos nerealios alternatyvos, kad būtų logiška jų atsisakyti arba (3) alternatyvų neleidžia pasirinkti pasirinkta strategija, veiksmų programa ar finansavimo sąlygų aprašas. Šias problemas iliustruoja ir neseniai komiteto nagrinėta Valstybės kontrolės pristatyta socialinio būsto prieinamumo audito ataskaita. Joje pažymima, kad iš 13 savivaldybių regionų plėtros taryboms pateiktų investicijų projektų, rengiant net 9 iš jų nebuvo atliktos geriausios alternatyvos analizės arba tai atlikta tik formaliai, kas nulėmė, jog buvo pasirinktas brangiausias, o ne efektyviausias būdas užtikrinti socialinio būsto prieinamumą. Tokie pavyzdžiai rodo, kad nėra pasiekiami geriausi įmanomi rezultatai, o galiausiai yra pažeidžiamas ir visuomenės interesas.

2014–2020 metų ES lėšomis finansuojamiems projektams pradėtas taikyti reikalavimas atlikti alternatyvų analizę ir įrodyti, kad pasirinktas sprendimas yra optimalus. Stambių projektų kaštų ir naudos analize siekiama įrodyti, kad projektas yra naudingas ekonominiu požiūriu, tačiau valstybinių auditų metu nustatyta, kad šis metodas viešajame sektoriuje neretai yra taikomas tik formaliai ir realios alternatyvos nėra apsvarstomos. Tai sąlygoja, jog nepasiekiami geriausi įmanomi rezultatai, o galiausiai yra pažeidžiamas ir visuomenės interesas.

CPVA galėtų padėti valstybinėms įstaigoms efektyviai išnaudoti kaštų ir naudos analizės metodo potencialą, nes turi tam sukaupusi tinkamą institucinę ir intelektinę patirtį. Deja, išteklių stoka lemia, kad to nėra daroma pakankamu mastu. Seimo Audito komiteto nuomone, turėtų būti atkreiptas ypatingas dėmesys į šias problemas, kadangi tai ženkliai prisidėtų prie efektyvesnio ir racionalesnio viešųjų lėšų panaudojimo.