Seime – paroda „Palanga ir Šventoji heraldikoje, grafikoje, medaliuose“

Balandžio 5 d. Seimo pirmuosiuose rūmuose, Vitražo galerijoje atidaryta Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės ir Petro Barono paroda „Palanga ir Šventoji heraldikoje, grafikoje, medaliuose“. Tai vienas iš ciklo „Palangos dienos“ renginių, skirtų paminėti Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d., taip pat miesto vardo gimtadieniu vadinamą balandžio 5-ąją – dieną, kai 1253 m. Palanga paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte.

Už kūrybingumą, meilę pajūrio miestui, pagarbos jos istorijai skiepijimo dėkojo parodą atidarydamas Seimo narys Antanas Vinkus. Apsilankydamas parodos atidaryme palangiškius pagerbė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus Seimo pirmininkui įteikė duonos kepalą. Į parodos atidarymą atvyko, parodos autoriai, Palangos ir Šventosios bendruomenės atstovai, koncertavo Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos auklėtiniai. Renginį vedė Nerijus Stasiulis.

Parodoje eksponuojami kūriniai yra susiję su Palangai ir Šventajai svarbiomis istorinėmis datomis, vietomis, asmenybėmis ir architektūros objektais.

Menininkė G. Oškinytė-Eimanavičienė Palangoje gyvena nuo 1965 m., nuolat dalyvauja parodose, Palangos menininkų kūrybinės grupės „Mostas“ veikloje. Be kitų darbų, ji sukūrė granitinę kompoziciją „Interliudija“ Palangos vasaros estrados kiemeliui, Palangos Birutės parke – stelą  kraštovaizdžio architektui, parko kūrėjui Eduardui Andrė atminti, Kryžiaus kelio stočių ciklą Kūlupėnų bažnyčiai.

Dailininkė gilinosi ir į heraldikos specifiką – atkūrė Palangos herbą, taip pat sukūrė logotipus daugeliui miesto įstaigų ir organizacijų, taip pat ženklą  „Palanga – kultūros sostinė 2013“. Palangos botanikos parko 100-mečiui  išleistas pašto ženklas, kalendorius, suvenyrinis leidinys „Birutės daina“. Svarbiausia menininkės kūrybos sritis yra grafika – ekslibrisai, knygų iliustracijos, estampai ir piešiniai. Darbuose naudoja įvairias grafikos technikas – ofortą, akvatintą, kartono ir lino raižinį; taip pat piešia plunksnele, grafitu, pastele. Kūriniuose vyrauja paprasti motyvai: žolė, augalas, medis, kopa, kalnas, dangus, debesis, dangaus šviesulys (saulė, mėnuo). Pasak autorės, jos kūriniai byloja „apie žmogaus santykį su gamta, apie jo vietą visatoje“.

Dailininkas P. Baronas Šventojoje gyvena jau 25-erius metus. Per šiuos metus tapo Šventosios krašto dvasinės kūrybos dalimi. Čia gimė ir nuolatos papildomas medalių ciklas „Šventoji“, įamžinta kunigų Thomo ir Adamo Falkenau, fotografo Igno Stropaus atmintis, sukurti Kviklių giminės, Šventosios herbai, evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriuje pastatyta skulptūra „Būtingės bažnyčios istorija“.

„Daugiaplanis P. Barono gyvenimas asocijuojasi su dvipusiu medaliu. Nesvarbu, ar aversas, ar reversas – jis skirtas Šventajai. Nesvarbūs esamų ar kuriamų darbų dydžiai. Svarbi kūrybos visuma, kuri regima mūsų kultūroje. Peršasi vizija, kad po daugelio šimtmečių netgi dailininko miniatiūrinė Šventosios moneta kaip inkliuzas švies gintare, iš po praeities klodų bus pakelta kaip Šventosios žemės atminties ženklas“, – sako Lietuvos dailininkų sąjungos Medalininkų sekcijos pirmininkas Antanas Olbutas.

Seimo informacija