Seimas svarstys pasiūlymus dėl mokytojų etatinio darbo užmokesčio įvedimo

Seimas pradėjo svarstyti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pristatytas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir Švietimo įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-2181, Nr. XIIIP-2182), kuriomis siūloma įvesti mokytojų etatinį darbo užmokestį.

Mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o už tarifikuotas valandas. „Šiuo metu mokytojo atlyginimo dydis priklauso nuo kiekvienos pedagoginės valandos. Trečdalis mokytojų uždirba tik apie keturis šimtus eurų atskaičius mokesčius, nes jų pamokų krūvis mažas“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Pasak E. Jovaišos, mokytojų, kurie dirba visu etatu, tai yra turinčių 36 pamokas, šiuo metu yra tik 5 proc.

Siekiant teisingai ir adekvačiai įvertinti visas mokytojui nustatytas pareigas, siūloma visas mokytojo etato valandas, kontaktines ir nekontaktines, apmokėti vienodu įkainiu.

Per ateinančius dvejus metus papildomai mokytojų atlyginimams bus skirta 95 mln. Eur, iš jų 17,4 mln. Eur – jau nuo šio rugsėjo 1 d. Aiškinamajame rašte pažymima, kad jau kitąmet mokytojų vidutinis atlyginimas augs 20 proc. ir peržengs 1000 Eur ribą. Toks augimas numatytas pereinant prie mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelio, kai mokytojams bus atlyginama už visus atliekamus darbus, ne tik pamokas, ir pasiruošimą joms.

Projektais nustatoma, kad mokytojo darbo užmokestį sudaro pareiginės algos pastovioji dalis, o kintamoji dalis būtų nenustatoma. Mokytojų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai būtų nustatomi už 36 valandas (kontaktines ir nekontaktines) per savaitę, 1 512 – per mokslo metus. Pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai būtų  nustatyti atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir kvalifikacinę kategoriją.

Pakeitimais numatoma reglamentuoti, kokios veiklos ir funkcijos sudaro mokytojo etatą, nustatoma darbo krūvio sandara, įvardijami kriterijai, kuriais remiantis algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami dėl veiklos sudėtingumo, nurodoma, kokios bendros įstatymo nuostatos taikomos mokytojams už papildomą darbo krūvį ir kt.

Po pristatymo už projektus balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 30 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 14 d.

Taip pat Seimas pradėjo svarstyti švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės pristatytas Švietimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2174), kuriomis siūloma nuo ateinančių mokslo metų keisti mokyklų finansavimo principus.

Pagal teikiamas pataisas mokymo lėšos ugdymo planui įgyvendinti būtų skaičiuojamos ir skiriamos pagal klasių (grupių) skaičių ir dydį, kitoms ugdymo reikmėms (pvz., kvalifikacijai tobulinti, švietimo pagalbai, vadovėliams) – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šiuo pasiūlymu siekiama efektyviau skirstant lėšas diegti klasių komplektų modelį ir mažinti regioninius mokymosi kokybės netolygumus.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad naujas finansavimo modelis užtikrins tikslingesnį lėšų panaudojimą, mažoms mokykloms suteiks didesnio stabilumo, o didelėms mokyklos nebeliks finansinės paskatos turėti perpildytas klases, nes finansavimas bus tiesiogiai susietas su ugdymo plano įgyvendinimo apimtimis. „Nuo rugsėjo 1 d. mokykloms finansuoti pagal naują modelį papildomai prireiks 5,4 mln. Eur. Lėšas mokyklų ūkiui išlaikyti, kaip ir iki šiol, skirs mokyklų savininkai, dažniausiai tai – savivaldybės“, – teigia ministerija.

Po pristatymo už įstatymo pataisas balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 17, susilaikė 24 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 19 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis