Šautuvėliai, lėktuvėliai...


Miestas:
Šautuvėliai, lėktuvėliai...
Sovietiniais laikais buvo kalbama, kaip pavyti ir pralenkti Ameriką. Nors Amerikos suniekinimo ir proletariato pergalės projektas gėdingai žlugo, kai kuriose srityse SSSR tikrai lenkė amerikiečius. Sovietai turėjo daugiau tankų ir kareivių Europoje, tad vadinamojo konvencinio karo galimybė mūsų kontinente buvo išties reali.
Žlugus SSSR, pasirodė, kad dauguma sovietinės statistikos rodiklių buvo iš piršto laužti, sovietai ginklavimosi varžybas pralošė, tačiau ginklų gamyba ir prekyba buvo realybė, kuri išliko iki mūsų dienų.
Neturėtų stebinti faktas, kad šiandien ginklų prekybos rinkoje pirmauja amerikiečiai. Jiems tenka geras trečdalis minėtosios rinkos. Rusija tenkinasi garbinga antrąja vieta – tos rinkos tenka apie ketvirtadalis rinkos, tačiau šios nūdienos sąlygomis, žinant visas Rusijos bėdas ir technologinį atsilikimą, tai išties įspūdingi pasiekimai. Visi žino, kad didžiausias rusų eksporto prioritetas per pastarąjį tūkstantmetį buvo gamtos turtai, tačiau reikia pastebėti, kad ir ginklų eksportas einasi neblogai. Praeitais metais oficialiai eksportuota karinės technikos už 13 milijardų dolerių. Tai maždaug tiek, kiek sudaro konsoliduotas Lietuvos metinis biudžetas. Bet neapsirikite, čia tik tai, kas oficialu ir be priedų, tokių kaip amunicija, konsultacijos surenkant ir paleidžiant įrenginius bei techninis aptarnavimas. Oficialioje sąmatoje neatsispindi ir visokie donbasai, osetijos bei sirijos, kur iki galo neaišku, kas tą karinę techniką perka ir kas naudoja...
Jei manote, kad Rusija pardavinėja prieš šešias dešimtis metų sukurtus „kalašnikovus“, tai klystate. Modifikuotus AK-47 šiandien daugiausiai gamina ir parduoda kinai. Rusijos ginklų eksporto liūto dalis – beveik du trečdaliai  –  ... karo lėktuvai. Maždaug po 10 procentų sudaro raketos ir tankai. O jau toliau visa kita – laivai, artilerija ir t.t. Beje, taip pat oro gynybos sistemos, atsarginės dalys ir ginklų komponentai: varikliai, sensoriai. Gal tai ir ne aukščiausio prabos prekės, bet kainos ir kokybės santykis pirkėjus, matyt, tenkina, juolab, kad pirkėjai – tai vadinamosios Trečiojo pasauli valstybės. Didžiausia lėktuvų pirkėja, pasirodo esanti Indija, o tankų – Vietnamas.
Amerikiečiai sako, kad ginklus tiekia daugiausia draugams ir sąjungininkams. Tai logiška, nors ir su sąjungininkais būna problemų. Nemažai ginkluotės perka Arabijos pusiasalio valstybės, tačiau pastarieji nutikimai Saudų Arabijos konsulatuose rimtai sutrikdė amerikietiškų ginklų užsakymus šiai šaliai...
O kas gi tie Rusijos klientai?
2017 metų duomenimis didžiausiu rusiškų ginklų importuotoju reiktų laikyti Indiją, kuri Su-30 lėktuvams  išleido per 4 mlrd. dolerių. Tai beveik keturi Lietuvos gynybos biudžetai. Antroje garbingoje vietoje – Alžyras su savo 2,3 milijardo. Toliau seka Kinija, Egiptas ir minėtasis Vietnamas – kiekvienas gerokai per milijardą.
Smulkesnių klientų per keturias dešimtis. Tarp jų yra tokių, kurių per dvi dešimtis, yra ir tokių egzotiškų šalių, kaip Sudanas ir Pietų Sudanas, Myanmaras ar Mali. Kai kurie draugai jau nebenauji ir paveldėti iš buvusios SSSR, kaip kad pavyzdžiui, Angola ar Nikaragva. Rusiškus ginklus perka, matyt, sovietines tradicijas tęsiančios buvusios SSSR respublikos. Europoje, be postsovietinių respublikų, didžiausias pirkėjas yra ... Serbija. Tai irgi nestebina.
Prekybos suvestinės rodo, kad tarptautiniai konfliktai Maskvai iš tiesų naudingi, ypač kai galima ginkluoti abi ar net kelias kariaujančiais puses. Beveik už identiškas sumas rusiškus ginklus perka Armėnija ir Azerbaidžanas, Irakas ir Iranas... Sirija, kaip jau minėta – atskiras atvejis. Ginklai neparduodami, jie tiesiog tiekiami, neretai ir su pačiais kareiviais. Kiek Rusijai kainuoja Sirijos avantiūra, paaiškės vėliau. Dar yra slaptoji Rusijos misija Centrinės Afrikos Respublikoje, kurios pirkėjų sąraše nėra. Dar yra ir teritorijos, į kurias tiekti ginklus iš viso uždrausta.
Bet ir tai ne pabaiga. Ekspertų nuomone, Rusijos ginklų eksportas yra dar gerokai didesnis, nes dalis ginklų tiesio perparduodami, pasinaudojant Baltarusija, gal būt, Kazachstanu ir kitomis Rusijai šiame biznyje talkinančiomis šalimis.
Epilogo vietoje pastebėsiu, kad pompastiškai pasirašomos ginklų kontrolės sutartys riboja masinio naikinimo ginklus, gali suskaičiuoti tankus ar lėktuvus, tačiau juk ne nuo jų žūsta dauguma konfliktuose žūstančių žmonių. Dažniausia stebima mirtis yra nuo individualaus šaunamojo ginklo – šautuvo... o jų – šautuvėlių – kol kas jokia sutartis neriboja.

Egidijus Vareikis
Seimo narys
 

Mano Krastas