NAUJIENOS

Saulius Margis: naujos idėjos gimsta bendraujant

Kategorija:

Miestas:
Paskutinį vasaros savaitgalį tradicinėje Pakruojo šventėje „Kampelis širdžiai brangus“ smaginosi šio rajono gyventojai ir svečiai. Smagią nuotaiką užkūrė sportininkai, jaunimo organizacijos, bendruomenės, kitos nevyriausybinės organizacijos, įvairūs koncertai ir pasirodymai, prasidėję jau penktadienį – šiemet Pakruojo šventės atidarymas sutapo su Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiais. Su šventės dalyviais ir į ją atvykusiais iš kitur, bičiuliavosi svečiai, atvažiavę iš užsienio miestų-partnerių, o taip pat ir artimiausi kaimynai: Biržų rajono meras Vytas Jareckas ir mero pavaduotoja Astra Korsakienė, Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius ir vicemerė Vaida Aleknavičienė, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, vicemeras Stanislovas Kiudis. Šventinius renginius pagerbė ir aukščiausio rango asmenys – Jungtinių Amerikos Valstijų konsulas Davidas Varneris su žmona ir Japonijos ambasadorius Shiro Yamasaki su sutuoktine.
Su Pakruojo rajono meru Sauliumi Margiu kalbamės ne tik apie šventę, kurioje jis su kolegomis, kitais savivaldybės vadovais dalyvavo nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, bet ir apie kasdieniškus mero darbus, įgyvendinamus projektus ir geresnių laikų laukiančią mėgstamą transporto priemonę - motociklą.

Praūžė tradicinė Pakruojo miesto šventė. Kuo Jums ji tradicinė, kuo nauja Juk į šių metų šventę atėjote užimdamas mero pareigas?

Pakruojo šventė – tai visų rajono gyventojų šventė. Jau dėl to ji yra ypatinga. Būtina pabrėžti ir Baltijos kelio 30-metį, kurį Pakruojyje minėjome penktadienio vakarą, kartu su pakruojiečiais vykome ir į Saločius, kur stovi simbolinis kryžius. Dėl prisiminimų, kalbų, Pakruojo aikštės apjuosimo, susikibus rankomis, apėmė ir nepaleidžia didingas vienybės jausmas...
Ši šventė man tikrai ne pirmoji, tik nauja dėl kitų pareigų. Eidamas seniūno pareigas visada buvau darbo grupės, atsakingos už Pakruojo šventės organizavimą, narys. Tada tekdavo koordinuoti daugiau ūkinius reikalus. Šie metai kitokie, nes tapau šventės šeimininku, kuriam teko priimti daug svečių, sveikinimų ir palinkėjimų. Gal dėl to padaugėjo atsakomybės, buvo jaudulio priimant delegacijas, norėjosi, kad viskas eitųsi sklandžiai. Bet komanda buvo gera, patyrusi, todėl ir šventė pavyko, tad džiaugiamės po šventės sulauktais gražiais atsiliepimais  ir padėkomis.
 
Šventėje sulaukėte nemažai bičiulių iš užsienio miestų partnerių, atvyko ir kaimyninių rajonų vadovai. Kuo svarbi artimiausių kaimynų partnerystė rajono plėtrai? Gal yra minčių kaimynystę išplėtoti iki bendrų regionui svarbių projektų?
 
Mes visi, Pakruojo rajono savivaldybės vadovai, siekiame plėtoti draugiškus ryšius su bendradarbiaujančiais miestais. Pakruojo šventė – gera proga į svečius pakviesti partnerius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Sulaukėme delegacijų iš Japonijos, Italijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, atvyko kaimynai iš Biržų, Joniškio, Pasvalio. Kaip ir visada džiaugėmės matydami rajono Garbės pilietį Larsą Nolbergerį, kuris atvyko iš Švedijos. Šventėje dalyvavo  J. E. Japonijos ambasadorius  Shiro Yamasaki su žmona ir Jungtinių Amerikos valstijų konsulas Davidas Varneris, J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kancleris Evaldas Alūza, Pakruojo dekanas Remigijus Čekavičius, rajono Garbės piliečiai – Liucija Stulgienė, Justinas Macijauskas, Seimo nariai Antanas Matulas, Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas ir, aišku, savivaldybės tarybos nariai.

 
Gaila, kad į šventę negalėjo atvykto Jamagatos (Japonija) miesto meras. Būtų buvusi puiki proga santykius su šiuo Japonijos miestu įteisinti sutartimi. Manau, kad progų dar bus ir mūsų bendradarbiavimas tęsis. Juo labiau, kad Pakruojo „Rotary“ klubas su šiuo miestu palaiko itin draugiškus ryšius.
Tai, kad į Pakruojį mūsų partneriai atvyksta, rodo jų pasitikėjimą mumis. Džiugu, kad organizuojami bendri tarptautiniai renginiai, kuriuose dalyvauja tiek Pakruojo jaunimas, tiek vyresni žmonės. Miestų šventės, menininkų plenerai, koncertai jau neįsivaizduojami be dalyvių iš svetur. Mūsų kolektyvai, menininkai, sportininkai taip pat kviečiami dalyvauti renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 
Turime bendrų regioninių projektų. Vienas garsesnių  – tarptautinis turizmo projektas „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje“, kuriame dalyvauja keturios Lietuvos ir keturios Latvijos savivaldybės. Bendradarbiaujame įgyvendindami projektą „Įspūdinga kelionė dvarų parkais visus metus“, vykdomi socialiniai projektai, kultūriniai mainai. Šiemet Pakruojo atviras jaunimo centras ir Visuomenės sveikatos biuras dalyvavo  mainų programoje „Susidraugauti lengva“ ir surengė susitikimą su Rypino (Lenkija) savivaldybės jaunimu, kuris dalyvavo ir Pakruojo šventės renginiuose. Sporto centro vaikų futbolo komanda buvo išvykusi žaisti į Italiją, ten susitiko su futbolininkų komanda iš Rypino ir pakvietė į Pakruojį. Šaunu, kad viskas buvo greit sutarta ir šventėje įvyko tarptautinis jaunųjų futbolininkų turnyras. Pakruojis svetingas ir draugiškas visiems atvykstantiems, norintiems bendradarbiauti ir kurti. Dalyvaujant projektuose užsimezga naujos pažintys, gimsta idėjos, kaip plėtoti draugystę ir bendradarbiavimą. Tereikia teigiamo požiūrio į aplinkinius ir noro dirbti.

 
Nuo šventinių renginių pereikime prie žemiškesnio dalyko – rajono mero kasdienybės. Kai kalbėjomės po rinkimų, sakėte, kad pirmuosius darbo mėnesius skirsite palikimo revizijai.  

Buvusios rajono valdžios suplanuoti darbai niekur nedingo, patvirtintas biudžetas taip pat. Darbai nesustojo – pradėti tęsiami, pradedami nauji, kuriuos esame numatę savo rinkiminėje programoje, vykdomi įsipareigojimai. Dirbdami vertiname, tai, kas jau yra padaryta, atliekame problemiškų sričių auditą.
 
Rajonui pradėjote vadovauti gan svarbiu laikotarpiu – Lietuva rengiasi naujam ES paramos laikotarpiui. Kokiems uždaviniams Pakruojo rajone spręsti parama būtų labiausiai reikalinga?
 
Vargu, ar galima išskirti sritį, kuri būtų mažiau svarbi už kurią nors kitą. Tiek švietimas, tiek kultūra, tiek infrastruktūra ar socialiniai reikalai yra vienodai svarbūs. Garsiausiai kalbama apie kelių priežiūrą – dulkantys žvyrkeliai yra rajono skaudulys. Tačiau nemažiau lėšų reikia socialinių paslaugų plėtrai, švietimo kokybei gerinti, sveikatos priežiūrai ir kitoms sritims. Šiuo metu labai aktualus kultūros paveldo objektų išsaugojimas. Didelis dėmesys skiriamas Linkuvos vienuolyno namui, senosios gaisrinės pastato rekonstravimui ir kitiems objektams. Galiu tik užtikrinti, kad ES lėšos bus panaudojamos atsižvelgiant į rajono gyventojų lūkesčius, bus stengiamasi pinigus įsisavinti kuo racionaliau, kad galėtume pagerinti rajono gyventojų gyvenimo kokybę.
 
Pastaruoju metu vis dažniau suskamba pavojaus varpai, kad savivaldybėms gali tekti mokėti dideles baudas dėl vandentvarkos projektų. Gal šios bėdos aplenkia Pakruojo rajoną? Jei ne, kaip Jūsų manymu, tą problemą reikėtų spręsti?

Surinkti centralizuotai ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų didesnėse gyvenvietėse – uždavinys ne iš lengvųjų. Už 2009–2014 metais vykdytus projektus dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų baudų negavome, nes vyko sutelktas seniūnijos, aplinkosaugos darbuotojų, savivaldybės specialistų darbas. Prie pajungimo finansiškai reikia prisidėti ne tik įmonėms, bet ir gyventojams. O tai labai sunkina padėtį, ypač mažose savivaldybėse, kurios negali pasigirti turtinga darbo rinka ir dideliais atlyginimais. Tačiau ir toliau darbuosimės ir dėsime visas įmanomas pastangas, kad įvykdytume europinius įsipareigojimus.
 
 
Iš aukštų tribūnų daug ir gan garsiai kalbama apie regioninę politiką. Kaip vertinate šios įgyvendinimą tiek iš ankstesnės patirties, kai buvote Pakruojo miesto seniūnas, tiek iš dabartinių pozicijų?

 
Regionine politika, sakyčiau, visada buvo šiek tiek užmiršta ir apie tai kalbama vis garsiau. Pastaruoju metu vyksta susitikimai ir diskusijos, kaip pagerinti regionų patrauklumą. Tikėkimės, kad maži regionai pagaliau sulauks tinkamo dėmesio, bus tinkamai finansuojamos valstybės savivaldybėms perduotos funkcijos, ir galėsime džiaugtis atsirandančiomis darbo vietomis ir augančiu gyventojų skaičiumi
 
Pastaruoju metu siūloma savivaldybėms specializuotis, labiau identifikuojant save ir savo stipriąsias puses. Kokios, Jūsų manymu, yra stipriausios Pakruojo rajono pusės?
 
Pakruojis – kraštas, kuriame puikiai plėtojamas žemės ūkis, esame turtingi išskirtiniais dolomito ištekliais. Tai dalykai, apie kuriuos atsiliepiama gerai visos šalies mastu. Vis daugiau dėmesio stengiamės skirti turizmui. Pakruojis ir dabar žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tam įtakos turi Pakruojo dvaras, garsinantis mūsų kraštą įvairiais festivaliais ir pritraukiantis turistų į rajoną. Pakruojo sinagoga taip pat vilioja turistus ir menininkus, norinčius koncertuoti gerą akustiką turinčioje erdvėje. Be to, birželio mėnesį taryba priėmė sprendimą, kuriuo pritarė Pakruojo rajono savivaldybės stojimui į Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją. Manome, kad ši narystė bus naudinga dėl informacijos apie žydų objektus sklaidos ir atsiras daugiau norinčiųjų aplankyti Pakruojį.
Pakruojo rajonas, kad ir mažas, bet tvarkingas, saugus ir patogus gyventi. Jeigu pavyks pasiekti, kad žmonės jaustųsi saugūs dėl darbo ar kitų socialinių garantijų, turėtume sulaukti emigravusių kraštiečių, kurie norės kurti savo gyvenimą Pakruojyje arba žmonių iš didesnių miestų, kuriuos patraukti gali gyvenimas ramesnėje, sveikesnėje aplinkoje.
 
Ir pabaigai, apie Jūsų pomėgį keliauti motociklu. Tai kokie ryškiausi prisiminimai, nes, kiek sakėte, motociklas laukia geresnių laikų. Kada paskutinį kartą buvote užsėdęs ant savo motociklo?

Motociklas retai kada išriedėdavo į gatvę ir seniūnu būnant, ką jau kalbėti apie dabartines pareigas. Tačiau pravėdinti galvą nuo rūpesčių – sveika. Visai neseniai, rugpjūčio pradžioje, keliavau motociklu po Europą ir ši trumpa kelionė, atrodo, įkvėpė jėgų kibti į darbus ir spręsti žmonėms svarbius klausimus. Vadinasi, motociklas retkarčiais sulauks savo laiko.
 
 
Kalbino Rita Nikalajevienė
Straipsnis paskelbtas
„Savivaldybių žinios“ Nr. 15
 
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė


Reklama