Šalinami nuosavybės atkūrimo trukdžiai


Miestas:
Šalinami nuosavybės atkūrimo trukdžiai
Kartu su kitais Kaimo reikalų komiteto nariais palaikome kolegos Alfredo Stasio Nausėdos pateiktą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos projektą.
Įstatymo pataisos projektą inicijuoti paskatino viena pagrindinių problemų, trukdančių užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą kaimo vietovėse ir miestų savivaldybių teritorijoms priskirtose po 1995 m. birželio 1 d. teritorijose, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vykdomos kaip kaimo teritorijose, – piliečių pasyvus dalyvavimas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese. Šių metų liepos 1 dienos Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, kaimo vietovėse ir miestų savivaldybių teritorijoms priskirtose po 1995 m. birželio 1 d.  teritorijose nuosavybės teises dar liko atkurti apie 7 tūkst. piliečių į 10 tūkst. ha žemės. Iš minėtų 7 tūkst. piliečių net apie 3,5 tūkst. piliečių negalima priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, dėl pačių piliečių. Jie kviečiami neatvyksta į pretendentų, kuriuose projektuojami žemės sklypai, susirinkimus, o atvykę be priežasties nesirenka arba vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą. Kiti piliečiai yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai. Kai kurie piliečiai yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų ar jų įpėdinių adresai. Pasitaiko atvejų, kai piliečiai net nenurodo ar nepatikslina vietovės, kurioje pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nors apie tai, kad jis privalo nurodyti vietovę, yra ne kartą informuotas.
Tačiau  kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tai įpareigoja patį pilietį, kuriam turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, rūpestingai, operatyviai ir racionaliaiveikti, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos.
Nors, kaip rodo Nacionalinės žemės tarnybos turimi duomenys, šių metų liepos 1 dieną miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti apie 6,6 tūkst. piliečių į 3,6 tūkst. ha žemės, piliečių pasyvus dalyvavimas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese dažnai pasitaiko ir miestuose. Yra žinomų atvejų, kai suformuotų naujų žemės sklypų atitinkamuose miestuose, pavyzdžiui, Panevėžyje, poreikis yra mažesnis, nei savivaldybės pateiktų tokių žemės sklypų skaičius, tačiau piliečiai kviečiami neatvyksta rinktis naujų žemės sklypų arba atvykę pasyviai renkasi naujus žemės sklypus, reikalauja, kad savivaldybė suformuotų dar geresnėje miesto teritorijoje naujus žemės sklypus. Deja, dažnais atvejais, atsižvelgiant į laisvos valstybinės žemės, tinkamos naujiems žemės sklypams formuoti, miestuose trūkumą, tai neįmanoma. Taip stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas miestuose. Kadangi miestuose parduoti ar išnuomoti aukcione gali būti tik tokie nauji kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, todėl piliečiams nepasirinkus naujų perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų, stabdomas ir valstybinės kitos paskirties naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionuose procesas. O tai atsiliepia ir investicijų į savivaldybę pritraukimą ir esamo verslo plėtrą.
Pateiktu įstatymo pataisos projektu siūloma nuosavybės atkūrimo proceso paspartinimas. Jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d.  teritorijoje, Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Nuosavybės teisės atkūrimą atlyginant pinigais siūloma ir tais atvejais, kai mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad į Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytą piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų šiame mieste, eilę įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą arba savivaldybės pateikia informaciją, kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų nebėra, tačiau į eilę įrašyti piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę per 3 mėnesius nepasirenka naujų žemės sklypų.
Jei Seimas priims šią pataisą, bus greičiau užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę ir kaimuose, ir miestuose.
 
Andriejus Stančikas
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
 
 
 
 

Mano Krastas