Šakiečių darbai ir rūpesčiai, pasitinkant šimtmetį

Kategorija:

Miestas:
Šakiečių darbai ir rūpesčiai, pasitinkant šimtmetį
Spalio 27 d. Šakių rajono taryba be ilgesnių diskusijų pritarė 24 projektams. Vieni klausimai siejosi su infrastruktūros vystymu, kiti sprendė socialines ir kitas rajono gyventojams svarbias problemas.
Sprendė ministerija – moka vartotojai
Tarybos posėdyje pritarta projektui dėl privačių namų prijungimo prie centralizuotos nuotekų surinkimo infrastruktūros. Tarybos nariai šią galimybę suteikė Gelgaudiškio, Kudirkos Naumiesčio, Šakių mistų ir priemiesčių gyventojams. Projektas atsirado Aplinkos ministerijai numačius dotuoti nuotekų įsirengimo įvadus, kai šie yra įprastose vietose, iki 1000 eurų, o kai yra kultūros paveldo objektuose – iki 1500 eurų. Ši papildoma priemonė, pasak rajono mero E. Pilypaičio yra savita Aplinkos ministerijos kompensacija, už problemas, atsiradusias įgyvendinant  2007-2014 m. ES finansuojamus vandentvarkos projektus. Buvo numatytas tam tikras prisijungimo prie nuotekų tinklų vartotojų skaičius, bet šalies savivaldybės, tarp jų ir Šakių rajono, to rezultato nepasiekė. Už tai UAB „Šakių vandenims“ siūloma taikyt daugiau kaip 1 milijono eurų sankciją.
„Kiek netikėtas tas gelbėjimosi ratas, bet, matyt, Aplinkos ministerija, junta, kad problemos atsirado ir dėl jų. Juk prie pirmųjų vandentvarkos projektų savivaldybės net negalėjo prisiliesti ar kažką kvestionuoti. Dabar esame pastatyti prieš faktą ir norime ar nenorime turime pasiekti ministerijos numatytą rezultatą“, – apie papildomos priemonės atsiradimą mano mero pavaduotojas Bernardas  Petras Vainius. O rajono meras priduria, kad dabar už ministerijos nustatytus skaičius mokės visi vartotojai: sankcija vandentiekininkams bus perkelta ant vartotojų pečių.
E. Pilypaitis atkreipia dėmesį į dar vieną, siekiant vandentvarkos projektuose numatytus rezultatus, niuansą – prieš kurį laiką Aplinkos ministerija kai kurioms savivaldybėms buvo paaiškinusi, kad negalima versti gyventojų prisijunti prie nuotekų tinklų. „Labai teisingai keliamas klausimas, kaip savivaldybės, neturėdamos teisinių priemonių, galėjo pasiekti projektuose numatytus rezultatus ir kaip dabar joms galima taikyti sankcijas, – sako meras.–Blogiausia, kad finansinė priemonė jau pasibaigusi, pinigai panaudoti.  Rodiklių teisiškai jau nebegalima koreguoti. Taigi patys sau įšovėme į koją, nes skubėjome pabaigti, vertėmės per galvą. Žinoma, dabar  Vyriausybei reikėtų atsakyti: ką baudžiame – įmonę ar visus vartotojus. Juk tinklus klojo ne dėl įmonių, o dėl žmonių. Prisijungęs sumoka ne tik už paslaugą, bet padengia ir sankciją.“
Siekiant įsipareigotų rodiklių neigiamai atsiliepia ir tai, kad nėra įstatyminės bazės, kuri padėtų suaktyvinti gyventojus aktyviau jungtis prie vandens tiekimo tinklų. Be abejo, prisideda ir gyventojų skaičiaus sumažėjimas, dalies gyventojų nenoras keisti savo buitį, baimės, kad prisijungus prie nuotekų tinklų teks daugiau mokėti.Todėl Šakių rajono gyventojams, kai vienam vandentiekio tinklo kilometrui tenka tik 21 vartotojas, sumažinti tiekiamo vandens kainą, nepaisant visų pastangų, sunkiau negu ten, kur tankiau gyvenama.
„Šakių rajonas yra išskirtinai kaimiškas. Rajone esančiuose trijuose miestuose negyvena nė trečdalisrajono gyventojų. O tiek miesto, tiek kaimo žmonėms reikalinga ir gatvė, ir apšvietimas, bet infrastruktūros sutvarkymas kainuoja brangiau“,– pažymi meras.
Savivalda mažina, valstybė didina
Pastaruoju metu aktyviai kalbama, kad regiono vystymas, verslo ir investuotojų pritraukimas pirmiausia yra savivaldybių reikalas. „Savivaldybė lengvatas verslui gali daryti tik savo biudžeto sąskaita. Žinoma, ta lengvata sugrįžta per vėliau sumokamą gyventojų pajamų mokestį, bet iki tol būtini namų darbai. Savivaldybė turi tik tris pagrindinius pajamų šaltinius. Tai gyventojų pajamų, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Tad per lengvatas biudžeto lėšų sumažinimas nėra paprastas. Juo labiau, kad valstybė mažina savivaldybei skiriamas lėšas. Kad ir kelių programa. Jau keleri metai iš eilės drastiškai mažėja keliams skiriamos lėšos. O investuotojui juk labiausiai ir reikia kelių. Kitas klausimas, kas turi būti pirmiau: infrastruktūra ar investuotojas. Tai labai tarpusavyje susiję dalykai, lyg višta ir kiaušinis. Tas pats investuotojas, atvažiavęs į Šakių centrą, atkreips dėmesį ir į tai, kaip miestas atrodo. Jis, žinoma, centre nestatys savo įmonės, bet miesto tvarka jam labai aktuali. Miesto vaizdas parodo tos vietovės žmonių požiūrį ir mentalitetą, kas investuotojams labai svarbu. Iš aplinkos jis sprendžia, kiek darbštūs ir atsakingai į savo aplinką žiūrintys žmonės čia gyvena, – mintimis dalijasi meras.– Kitas dalykas, dabar valstybė savivaldybes skatina daryti lengvatas nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams, o pati didina degalams akcizą. Ar tai ne iš tos pačios ūkininko kišenės?“
Liko už brūkšnio
Artėjant Lietuvos šimtmečiui savivaldybė buvo sumaniusi šią datą paženklinti moderniu kultūros centru. Tačiau prieš kelias savaites savivaldybę pasiekė žinia, kad jų kultūros centras liko antras už brūkšnio. Taip atsitiko į Valstybės investicijų programos (VIP) lėšomis finansuojamų projektų vertinimą įvedus konkurencinį balą. Reitingavimui duomenys, kiek savivaldybės galėtų prisidėti prie tokių projektų, buvo pradėti rinkti dar balandžio mėnesį. „Nors savivaldybei buvo labai konkrečiai pasakyta, kad kultūros centro statyba bus baigta 2018 metais, bet skirstant VIP lėšas kultūrai tarp finansuojamų mūsų kultūros centras nepateko,– apgailestauja meras.–Šakių kraštas yra trijų signatarų žemė. Čia ketverius metus gyveno Vincas Kudirka. Čia gyveno Jonas Jablonskis. Rugpjūčio mėnesį Šakiuose lankėsi kultūros ministrė. Ji buvo maloniai nustebinta savivaldybės dėmesiu kultūrai, už ką buvome gavę ir auksinę krivūlę. Ministrė sakė, kad centro statybai bus teikiamas pirmumas. Ir po viso to atsiradome antri už brūkšnio. Jei turėtume kur rengti kultūros renginius, galėtume ir palaukti, bet, deja, neturime kur. Stengiamės susitalpinti net 200 vietų neturinčioje salėje. O Šakiuose vyksta ne tik miesto, bet ir rajono renginiai.“
Pasak mero, lieka viena viltis – kad VIP bus padidinta bent milijonu eurų.
Negavus lėšų kultūros centro statyboms baigti, atsiranda nemažai problemų. Viena jų, darbų rangų sutartis su pratęsimu pasibaigia 2018 m. birželio mėnesį. „O tai reiškia, kad teks sustabdyti darbus, užkonservuoti objektą, per 2018-2019 m. šaltąjį periodą pastatą šildyti, o gavus finansavimą skelbti naują viešųjų pirkimų konkursą centro statybai. Tada neaišku, kas laimės konkursą, kuris darbas iki kurio lygio užbaigas, kas gali sukelti teisinius ginčus, –galimas problemas, jei finansavimą centrui baigti pavyktų gauti tik 2019 m., vardija meras ir užsimena apie kultūros viceministro mesteltą frazę: girdi, kodėl tokį ambicingą projektą reikėjo rinktis. – Išties, kol kas tai būtų moderniausias kultūros centras regione, bet negi XXI amžiuje turime statyti daržinę?“
Kultūros centro statybai baigti trūksta 735 tūkst. eurų.
Takas į lauką ar šaligatvis?
Valstybės atkūrimo šimtmečiui Šakių rajono savivaldybė, mero teigimu, yra apmąsčiusi programą. Vienas sumanymų – įamžinti visų trijų 1918 m. vasario 16-osios akto signatarų atminimą. „Tik nesutariame dėl įamžinimo koncepcijos. Išliko tik signatarų tėviškės vietos. Yra siūloma link jų nutiesti asfaltuotą taką, bet kaip mes tada pasirenkame prioritetus. Tiesiame į laukus takelį, o gyvenvietėje pakloti šaligatvio neturime už ką. Žmogus juk šimtmetį švenčia dabar, tad ir paminėjimas turi būti orientuojamas į dabartinį žmogaus gyvenimą. Signatarų vardais esame pavadinę gatves. Manau, šiandienlabiau reikėtų susitelkti į informacijos apie šiuos žmones sklaidą. Paklauskite moksleivio, kas buvo Saliamonas Banaitis, Justinas Staugaitis ar Jonas Vailokaitis. Kad jie signatarai, gal ir pasakytų, bet daugiau ką vargu išgirstume,– svarsto E. Pilypaitis.– Mano nuostata tokia– darykime tai, ko labiausiai žmonėms reikia šiandien. Atvažiavusieji pasidžiaugia, kad Šakiai išgražėję, bet mes patys matome, kad yra daug vietų, kuriose metų metais niekas nedaryta. Žiūrėk, tai šaligatvis įdubęs, tai jo net nelikę. Tai kita netvarka akis bado.“
Pasitinkant šimtmetį šakiečiai sumanė atnaujinti Kudirkos Naumiesčio aikštę. „Pradedant Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir baigiant kitais politikais, bandėme gauti finansavimą aikštei sutvarkyti. Visų vargų rezultatas – atsakymas, kad tai savivaldybės reikalas. Tada ir pasakiau: brangieji, gal mes imame autorinį mokestį už Lietuvos himną ir nesunkiai susirenkame aikštės rekonstrukcijai reikalingas lėšas“, – su jumoro gaidele vargus apsako mero pavaduotojas B. P. Vainius.
Prekinis ženklas – judėjimo kryptis
Pastaruoju metu savivaldybėje aktyviai diskutuojama dėl rajono prekinio ženklo. Laikinai apsistota prie „Šakiai – kalbos namai“. „Tai tik viena iš koncepcijų. Galutinis sprendimas nepriimtas. Manau, kurdami prekinį ženklą, pirmiausia turime sau atsakyti, kam jis skiriamas. „Šakiai – kalbos namai“ galbūt įdomus lietuviams, bet kiek tai būtų įdomu užsieniečiams? Galbūt jiems turėtų būti pabrėžiamas kitas Šakių ypatumas? Rajonas turtingas dvarais, piliakalniais. Kitas dalykas, kurdami rajono ženklo koncepciją negalime vadovautis vien tuo, kas buvo arba kas yra. Manau, turėtų atsispindėti ir link kur mes judame“, – svarsto E. Pilypaitis.
Tačiau, kaip pabrėžia rajono vadovai, kol kas ir judėjimo kryptis dėl aukštesnės valdžios požiūrio į savivaldą negali išsikristalizuoti. Pasak mero, baigiasi 2017 metai, o vis dar keičiami 2014-2020 m. ES finansuojamų projektų aprašai. Kai buvo skiriama miestams sutvarkyti parama, Marijampolės regionas apsisprendė lėšų netrupinti ir iš esmės sutvarkyti Marijampolę, vildamiesi, kad per kitą ES finansinės paramos laikotarpį bus sutvarkyti kiti miestai. Deja, priemonės neliko. Šakių rajonas, nebuvęs problemine teritorija, netapo ir tiksline, dėl ko neteko galimybės sulaukti ženklios ES paramos. „Gyvename iš savų lašinukų“, – šypteli meras, o pavaduotojas priduria, kad, jei bus sumanyta mažinti mokesčius, bus vis sunkiau sukaupti lėšų miesto tvarkymui. Savivaldybė turi prisidėti prie ES ir VIP lėšomis finansuojamų projektų, bet skolinimosi apribojimai suvaržo ekonomiškai gyvenusias ir nesiskolinusias savivaldybes, tarp kurių yra ir šakiečiai. „Dabar paskelbė savivaldybių reitingus. Mes niekada negalime konkuruoti su Kauno rajonu. Tiek Šakių, tiek Kauno rajono teritorija beveik identiška, o gyventojų skaičius pas mus tris kartus mažesnis negu Kauno rajone“,– mintimis dalijasi E. Pilypaitis. „Ir Šakių rajono padėtis. Mes juk iš vienos pusės esme NATO siena, iš kitos pusės mus riboja Nemunas. Tai turi įtakos vystant rajoną“,– merą papildo B.P. Vainius.
Budrumas reikalingas
Šakių rajono savivaldybė, kaip ir daugelis kitų, bendrauja su Rusijos miestais. Pastaruosius perspėjimus būti budriais meras E. Pilypaitis vertina nevienareikšmiškai. „Pirmiausia, manau, mes turime bendrauti su Rusija, prieš jų propagandą nukreipti savo propagandą, bet negalime prarasti budrumo. Pastebėjau, kai kolektyvui atvykti į Lietuvą prašoma vizų, jų skaičius yra didesnis negu atvažiuoja. Po kurio laiko vienas-du žmonės prašosi atvažiuoti, sako, kad yra kolektyvo dalyvis. Klausiu kultūros darbuotojų, ar toks kolektyvas Šakiuose koncertuoja, jie nieko nežino. Žinoma, jei jie atvažiuoja apžiūrėti Šakius, viskas gerai, bet juk gali atvykti ir kitais tikslais. Jei kas negero nutiktų, kaip skambėtų pasiaiškinimas, kad jie Lietuvoj vieši mero ar savivaldybės kvietimu“.

Genovaitė Paulikaitė

Paskelbta "Savivaldybių žinios", Nr.21

Mano Krastas