Rūta Cirtautaitė: kultūriniai ir tarptautiniai projektai – tradicijų puoselėjimui ir rajono garsinimui

Kategorija:

Miestas:
Rūta Cirtautaitė: kultūriniai ir tarptautiniai projektai – tradicijų puoselėjimui ir rajono garsinimui
Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė kultūros veiklos ir tarptautiniams projektams skyrė 18 tūkst. eurų. Apie tai, kam tos lėšos buvo skirtos ir kaip jos buvo panaudotos, kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta CIRTAUTAITE.
 
Jūs pirmininkaujate Kultūros veiklos projektų vertinimo ekspertų tarybai. Kokie projektai 2017 metais gavo finansavimą iš Savivaldybės biudžeto lėšų? 
 
Einant paskutiniams šių metų mėnesiams, norisi apžvelgti, kokie projektai buvo įvykdyti. 2017 metais kultūros veiklos projektams skyrėme 10 tūkst. eurų. Iš viso konkurse dalyvavo 9 projektai, kuriuos vertino Kultūros veiklos projektų vertinimo ekspertų taryba. Finansavimas buvo skirtas tik 3 projektams. Drevernos bendruomenės projektui „Ragu per dangų“ (Lygiadienio šventei) buvo skirta 2 700 eurų. Priekulės kultūros centras gavo 3 600 eurų tarptautiniam mėgėjų teatrų Vydūno kūrybos festivaliui „Jūrų varpai“, kurio metu buvo pastatyba Vydūno misterija (spektaklis) „Jūros varpai“. Savivaldybės paramos sulaukė ir tradicinis Gargždų kultūros centro projektas „Obuolių šventė-2017“, kuriam buvo skirta 3 700 eurų.
 
Kaip apsisprendėte, kurie projektai yra verti paramos?
 
Visuomet stengiamės atkreipti dėmesį į tai, ar projektai yra originalūs, kokybiški. Svarbu, kad projektai išsiskirtų savo idėjomis, aukštu kultūriniu lygiu ir menine verte. Vienas iš vertinimo kriterijų – projekto tęstinumas ir išliekamoji vertė, taip pat kreipiame dėmesį, ar projektui įgyvendinti numatomi ir kiti rėmėjai.
Stengiamės remti kokybiškus renginius ir nešvaistyti lėšų bei laiko menkaverčiams renginiams. Jei skirtume po truputį lėšų visiems norintiems, tai profesonalūs renginiai neturėtų reikiamo finansavimo. Siekis turėtų būti aukštos meninės vertės, originalūs, netradiciniai renginiai, kurie garsina Gargždus ir Klaipėdos rajoną.
 
Jūs taip pat pirmininkaujate ir Tarptautinių projektų programos valdybai, kuri skirsto Tarptautinių projektų programos lėšas. Kam Savivaldybė skyrė finansavimą 2017 metais?
 
Šiemet Tarptautinių projektų programos valdyba sulaukė 13 paraiškų. 3 iš jų neatitiko programos įgyvendinimo tvarkos aprašo. 10 pareiškėjų, atitikusių reikalavimus, prašė paramos už beveik 23 tūkst. eurų, tačiau programos biudžetas buvo 8 tūkst. eurų, o maksimali parama vienam projektui – 2 tūkst. eurų.
Po 1 tūkst. eurų skyrėme Dauparų bendruomenės projektui „Dalinamės patirtimi tarp pietų ir vakarų“ bei Gargždų „Minijos“ progimnazijos projektui „Daugiakultūris bendravimas: stereotipų laužymas“. 920 eurų skyrėme Endriejavo pagrindinės mokyklos projektui „Mokykis ir žaisk su IT“. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrui skirta 900 eurų vykti į tarptautinius moksleivių stendinio modeliavimo konkursus. Po 880 eurų skirta Jono Lankučio viešosios bibliotekos projektui „Etnoknyga“  bei Gargždų muzikos mokyklos saksofoninkės dalyvavimui tarptautiniame konkurse „Puškinsax“ Rusijoje. Po 660 eurų skirta Kvietinių bendruomenės centro kolektyvo „Kvėitys“ dalyvavimui  tarptautiniame folkloro festivalyje Bulgarijoje ir Agluonėnų pagrindinės mokyklos projektui  „Raktai į ateitį – ilgalaikės žinios ir inovatyvus mokymasis“. 600 eurų skirta Gargždų sporto mokyklos auklėtinio dalyvavimui jaunių iki 17 metų pasaulio sunkiosios atletikos čempionate Bankoke. 500 eurų skirta Jakų bendruomenės centrui, vykusiam į Vokietiją stiprinti bendradarbiavimo su  grupe „Frauen helfen Frauen Emsland e. V.“ 
 
Kaip manote, ar šiems projektams lėšos paskirstytos teisingai? Ar tai nėra tik užsienio šalių lankymas Savivaldybės lėšomis?
 
Projektus vertiname atsižvelgdami į 4 prioritetus. Pareiškėjai turi būti nevyriausybinės organizacijos, viešosioms įstaigoms parama pagal šią programą nėra skiriama. Papildomą balą gauna projektai, kurių metu bendradarbiaujama su savivaldybės tarptautiniais partneriais, tęstiniai projektai bei projektai, kurių tarptautinės veiklos vykdomos Klaipėdos rajone. Taigi valdyba, vertindama projektus, atsižvelgia, kokią naudą jie teikia bendruomenėms ir rajonui. Svarbu, kad projektai turėtų išliekamąją vertę, kad matytume, jog svetur įgytos žinios yra pritaikomos bendruomenių, NVO veikloje. Tarptautinius projektus vykdančios organizacijos turėtų pasidalinti gerąją patirtimi ne tik su savo bendruomenėmis, bet ir viešai, pavyzdžiui, spaudoje, socialiniuose tinkluose.
Manau, kad 2017 metais vykdyti projektai buvo naudingi bendruomenėms, kurios pasisėmė nemažai patirties, o Klaipėdos rajoną pamatė nemažai delegacijų iš svečių šalių. Tikiuosi, kad visi, vykdę tarptautinius projektus ir vykę į užsienio šalis pasidalino gerąja patirtimi su savo bendruomenių, organizacijų nariais ir įgytą patirtį naudos kasdienėje veikloje.
Labiausiai nesinorėtų, kad tos lėšos, skirtos įgyti žinioms, plėsti akiračiui, būtų panaudojamos tiesiog turistinėms, poilsinėms bendruomenių kelionėms už mokesčių mokėtojų pinigus. Žinoma, mes vertindami stengiamės išsiaiškinti visas projekto detales, tačiau, ar projektas bus vykdomas teisingai yra kiekvienos organizacijos, bendruomenės sąžinės reikalas.
 
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Ernesta Strakšytė
 
 

Mano Krastas