NAUJIENOS

Rusnė rengiasi mesti pirštinę Anykščiams

Kategorija:

Miestas:
„Rusnės saloje jau projektuojamas iki 30 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Iš jo bus galima matyti visą Nemuno deltą ir beveik visą deltos upių tinklą, Kuršių neriją ir Neringą, dalį Kaliningrado srities. Tikiu, kad tai bus labai patrauklus objektas ne tik Šilutės rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Manau, kad iš bokšto atsiveriantis vaizdas bus patrauklesnis negu keliaujant Anykščių medžių lajų taku“, – iššūkį anykštėnams meta Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Bokšto tikimasi kitąmet

Apžvalgos bokštą Uostadvaryje stato  Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Meras pasidžiaugia, kad planuojama pastatyti ne tik įspūdingus vaizdus atskleidžiantį apžvalgos bokštą, bet ir įrengti 900 metrų apžvalgos taką, pritaikytą žmonėms su judėjimo negalia. Į bokštą bus galima patekti tiek sausumos keliu, tiek vandeniu, o tam bus pastatyta pontoninė prieplauka, sutvarkyta krantinė.
„Labai laukiame bokšto. Tada ir ledonešius bus galima matyti iš viršaus, ko negalime daryti dabar. Bokšto maketą jau mačiau. Žinoma, maketas viena, kitas dalykas – realus vaizdas, – lūkesčiais dalijasi kaip visada energinga Rusnės seniūnijos seniūnė Dalia Drobnienė. – Tikiu, kad bokštas labai pagyvins Rusnę ne tik vasarą, bet ir žiemą, nes bus galima grožėtis ne mažiau patraukliu kraštovaizdžiu. Tačiau bokšto statyba turi ir kitokią naudą. Iš paminklo Mahatmi Gandžiui statybos patirties žinau, kad sukooperavus lėšas laimimi keli dalykai. Tada pastatėme ne tik paminklą, bet ir sutvarkėme krantinę. Taigi statant bokštą taip pat bus padaryta daug salai svarbių dalykų. Susitvarkys dalis pakrantės. Bus įrengta mašinų stovėjimo aikštelė. Atsiras naujų darbo vietų, nes net neabejoju, kad atsiras ir naujos maitinimo, ir apgyvendinimo įstaigos. Labiau pasitemps ir Uostadvario kaimas, nes dabar jo vaizdas nėra labai patrauklus, daug ką reikia tvarkyti, o svarbiausia – reikia apsiliuobti. Net neabejoju, kad Uostadvaryje atsiras žmonių, kurie svečiams galės pasiūlyti savo paslaugas: rūkytos žuvies, daržovių. Bokštas naudingas ir visai Rusnei. Važiuodami į apžvalgos bokštą, turistai užsuks ir į Rusnės miestelį. O norint patekti į Rusnę, reikia pravažiuoti Šilutę, joje labai daug gražių ir lankytinų vietų.“
Šilutiškiai tikisi, kad 2020 metų rudenį apžvalgos bokštas Rusnėje bus pastatytas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų pirkimų ir projektų skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Dragūnas patvirtina, kad tarnyba planuoja lankytojams atverti Rusnės apžvalgos bokštą kitų metų trečiame ketvirtyje, jeigu neiškils kokių trukdžių. Vienas didžiausių Rusnės trukdžių – potvynis, kuris gali pristabdyti darbų tempus. Tad iškylančios problemos bokšto statybos pabaigą gali nukelti ir į 2021 metus.
Šiuo metu, kaip teigia Saulius Dragūnas, rengiamas techninis apžvalgos bokšto projektas. Projektą rengia „Studija 501“. Šilutės visuomenė bus supažindinta su projektu, o  jį patvirtinus konkurso būdu bus pasirinkti rangovai. Apžvalgos bokštui pastatyti numatyta 600 tūkst. eurų.

Vietos turėtų visiems užtekti

„Nesuprantu, kodėl prie vandens mes negalime nieko daryti. Pašonėje turime puikų pavyzdį – Dreverna. Vienoje vietoje sukurta visa poilsiui reikalinga infrastruktūra. Vietos užtenka ir žmonėms, ir gyvūnijai, o rusniškiai prie vandens negali nieko daryti, – gyventojams rūpimą klausimą kelia seniūnė.  – Norėtųsi, kad ir pas mus taip būtų, kad visiems užtektų vietos. Turėdami didelę marių pakrantę, mes į ją galime tik pasižiūrėti nuo pylimo ar regioninio parko bokštelio. Į marias net kojų įmerkti negalime. Ir kodėl mes to negalime?.. Regioninis parkas mums kalba apie pakrantėse perinčius paukščius, bet ilgus amžius žmogus ir paukščiai gyveno kaimynystėje, ir visiems vietos užtekdavo.“
Tokie ir panašūs suvaržymai, seniūnės manymu, turi įtakos emigracijai. Rusnės sala palanki turizmui plėtoti, bet žmonėms neleidžiama statytis. „Yra rezervatai, tegul ten galioja visi draudimai, o kitose vietose leiskime žmogui gyventi. Žinoma, jis turi išsaugoti tam kraštui būdingą architektūrą, bet tokie draudimai, kokie yra dabar, nereikalingi“, – mintimis dalijasi seniūnė. 
O Rusnės sala, seniūnės įsitikinimu, puiki vieta ir gyventi, ir poilsiauti, ypač tiems, kam reikalinga ramybė. „Paklausykite, langas atviras ir pro jį sklinda paukščių čiulbėjimas. Rusnėje galima pasivažinėti dviračiu, per dvi valandas iš Rusnės nuplaukti į Nidą. Mes esame už ramų poilsį, tad tam ir taikome savo infrastruktūrą. Saloje yra įrengti trys aikštynai. Seną, vokiečių laikais buvusios mergaičių gimnazijos pastatą pritaikėme bendruomenės poreikiams. Vaikams esame įrengę dvi žaidimų aikšteles“, – apie Rusnės pokyčius pasakoja Dalia Drobnienė.

Skundai: skaidrumo paieška ar pykčio demonstravimas?

Ir šiuo metu Rusnės saloje verda darbai. Keičiami vandens tiekimo tinklai. Iš miestelyje buvusių dviejų katilinių, viena panaikinta. Atsiranda 1,2 km pėsčiųjų takas. Rengiamas apšvietimas. „Visa tai pirmiausia darome dėl pačių rusniškių, kad jiems būtų jauku ir patogu gyventi, – sako seniūnė. – Rusnę su Šilute sujungs ir dviračių takas, kuris šiuo metu klojamas ir susidaro nepatogumų įvažiuojantiems į Rusnę. Labai atsiprašome už laikinus nepatogumus ir džiaugiamės, kad kitais metais susisiekimas su Rusne bus nepalyginamai patogesnis, o pastatyta estakada neatskirs salos nuo žemyno net per didžiausius potvynius.“
Nors estakada atidaryta gegužės viduryje, bet kelias tebetvarkomas, tiesiamas 4,5 km pėsčiųjų ir dviračių takas, nes, kaip teigia Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, nesujungus Griniaus tilto su Šilute, iki tilto jau anksčiau buvęs takas praranda didelę dalį savo svarbos.
„Kartais sunku suprasti, iš kur kyla toks žmonių pyktis. Juk jei nebūtų buvęs apskųstas viešųjų pirkimų rezultatas, ko gero darbai būtų gerokai anksčiau pasibaigę. Iš kitos pusės, projektą suskaldžius į kelias dalis, tikriausiai ir darbai pabrango. Mano supratimu, vienos išlaidos yra administruojant vieną projektą, logiška, kad atsiradus keliems projektams, atsiranda ir didesnės administravimo išlaidos. Manau, kad gali išaugti ir darbų kainos“,  svarsto seniūnė Dalia Drobnienė.

Situaciją aiškina LAKD

Susidariusią kelio tvarkymo situaciją paprašėme pakomentuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD). Gavome tokius LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialisto Evaldo Tamariūno parengtus atsakymus į pateiktus klausimus.

Kokia iš pradžių buvo projekto vertė?

Rusnės estakados ir kelio žemės sankasos sustiprinimas bei kelio konstrukcijos įrengimas yra unikalus ir sudėtingas projektas.
 Projektas yra vienas, bet susideda iš dviejų dalių: 1) estakados pastatymas ir 2) kelio ruožo Šilutė–Rusnė nuo 2,401 iki 7,363 km žemės sankasos sustiprinimas bei kelio konstrukcijos rekonstravimas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką. Žemės sankasos stiprinimui buvo parengta atskira projekto dalis ir jos darbai nupirkti atskiru pirkimu.
 Suskaidyti projektą ir atskirai pirkti žemės sankasos stiprinimo darbus nutarta viešojo pirkimo metu, kai buvo nustatyta jog reikia atlikti papildomų geologinių tyrimų,  kad būtų nustatyta darbų apimtis. Rangovas parengęs projektą papildomus darbus susijusius su žemės sankasos stiprinimu pasiūlė atlikti už beveik 8,7 mln. eurų.
Paskelbus viešųjų pirkimų konkursus minėti darbai buvo nupirkti už žymiai pigesnę kainą, t.y. 1,3 mln. eurų ( AB „Kauno tiltai“) ir 6,3 mln. eurų (UAB „Tilsta“) ir sutaupyti 1,1 mln. eurų.

Šiuo metu viena dalis projekto yra pabaigta – pastatyta Rusnės estakada, kita dalis – žemės sankasos stiprinimas – vykdoma dabar.
Kiek projektas kainuoja dabar, kai atsirado keli atskiri projektai?
 
Yra dvi rangos darbų sutartys:
 
1.    Sutarties su AB „Kauno tiltai“ dėl projekto parengimo, estakados pastatymo ir kelio konstrukcijos įrengimo priimta sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra beveik 9,5 mln. eurų, iš kurių estakados kaina – beveik 4,7 mln. eurų. Šioje sutartyje darbai buvo išskaidyti į du etapus, atitinkamai skyrėsi ir jų įgyvendinimo terminai. Vienas etapas –  Rusnės estakados statyba –  baigtas 2019 m. gegužės 15 d. ir estakada su prieigomis perduota eksploatuoti Kelių direkcijai, ją prižiūri AB „Kelių priežiūra“. Eismas Rusnės estakada leidžiamas. Likę kelio rekonstravimo darbai pagal rangovo pateiktus grafikus turėtų būti baigti iki 2020 m. pavasario. Kaip jau minėta, neišskaidžius į du etapus šios sutarties estakados darbai būtų pradėti vykdyti tik šių metų gegužės mėnesį.
Viešųjų pirkimų konkurse, po kurio buvo sudaryta sutartis su AB „Kauno tiltas“, dalyvavo penki tiekėjai. Pasiūlymai buvo vertinti pagal ekonominį naudingumą, kai atrenkamas geriausias pasiūlymas atsižvelgiant į kainos ir kokybės kriterijų santykį. Atkreipiame dėmesį, kad sutartis buvo sudaryta su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir mažiausią kainą pateikusiu tiekėju.
 
Kiti tiekėjai pateikę pasiūlymus šiam konkursui:
 
ūkio subjektų grupė, kurią sudaro TS UAB „Tilsta“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ (pasiūlyta kaina – beveik
  • 15 mln. eurų),
  • ūkio subjektų grupė, kurią sudaro JSC „Latvijas tilti“ ir AB „Eurovia Lietuva“ (pasiūlyta kaina – per 17,8 mln. eurų),
  • ūkio subjektų grupė, kurią sudaro AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ (pasiūlyta kaina - per 17,8 mln. eurų),
  • ūkio subjektų grupės kurią sudaro UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ (pasiūlyta kaina – apie 23,1 mln. eurų).
  •  
  • 2.Pradėjus įgyvendinti sutartį su AB „Kauno tiltais“ buvo nustatytas problemos mastas, ir kaip buvo numatyta viešųjų pirkimų konkurso sąlygose, projekto rengimo metu buvo parinktos kelios alternatyvos problemai spręsti ir vėliau buvo paskelbtas pirkimas žemės sankasos stiprinimo darbams atlikti. Žemės sankasos stiprinimo darbus būtina atlikti, kad Rusnės estakada ir kelias tarnautų ilgiau. Sutarties su UAB „Tilsta“ dėl žemės sankasos sustiprinimo suma, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra beveik 6,3 mln. eurų su PVM. Numatoma darbų pabaiga – 2019 m. gruodžio mėnesį.
 Tarptautiniame atvirame konkurse dėl kelio sankasos stiprinimo darbų atlikimo dalyvavo trys tiekėjai – UAB „Autokausta“ (pasiūlyta kaina –  apie 8,7 mln. eurų), AB „Kauno tiltai“ (pasiūlyta kaina –  beveik 6,7 mln. eurų) ir tiltų statybos UAB „TILSTA“ (pasiūlyta kaina – beveik 6,3 mln. eurų su PVM). Pasiūlymai buvo vertinti pagal ekonominį naudingumą, kai atrenkamas geriausias pasiūlymas atsižvelgiant į kainos ir kokybės kriterijų santykį.  Atkreipiame dėmesį, kad sutartis buvo sudaryta su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir mažiausią kainą pateikusiu tiekėju.“
 
Karolina Baltmiškė

 
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė


Reklama