Ruošiamasi sveikatos reformai – inicijuojami pokyčiai teikiant skubią pagalbą

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotos naujovės leis skubiąją pagalbą skirstyti į kelis lygius, padės sumažinti ne tik atskirtį tarp didmiesčių ir regionų, bet ir padės kokybiškai pasirengti sveikatos sistemos reformai. Pastaroji jau seniai reikalinga Lietuvai, bet labai vėluoja. Tad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, suprasdamas, kad anksčiau ar vėliau ji turės būti įgyvendinta, kloja tvirtus pamatus būsimai sveikatos sistemos reformai, pradedant nuo pokyčių skubiosios pagalbos srityje.  

Tuo tikslu mūsų šalyje sudarytos galimybės skubią pagalbą organizuoti, perimant geriausią užsienio šalių patirtį. Tad ūmiai susirgę ar traumas patyrę žmonės, nesvarbu, gyvenantys didmiestyje ar mažame miestelyje, turėtų gauti vienodai kokybišką skubiąją pagalbą per įmanomai trumpiausią laiką. Siekiant to, numatytos naujos galimybės pagalbą pacientams teikti ne tik skubiosios pagalbos skyriuose (SPS), kaip dabar, bet ir teritoriniuose skubiosios pagalbos padaliniuose bei skubiosios pagalbos kabinetuose.

Ministro A.Verygos teigimu, taip klojami tvirti pamatai sveikatos reformai, kuri jau seniai reikalinga Lietuvai, nes be jos sveikatos sistema kuo toliau, tuo sunkiau versis. Nauja skubiosios pagalbos įstaigų struktūra galėtų užtikrinti racionalesnį pacientų srautų paskirstymą, trumpesnį pagalbos laukimo laiką. Patyrusiems nežymius sveikatos sutrikimus, skubioji pagalba būtų teikiama arti žmogaus gyvenamosios vietos, sudėtingais atvejais – didžiųjų, daugiaprofilinių šalies ligoninių SPS.

„Kuomet kalbame apie patį svarbiausią žmogaus turtą – sveikatą – ir ypač ūmius atvejus, kai atsiranda reali grėsmė gyvybei, kiekviena detalė tampa svarbi, nes viskas matuojama auksinėmis valandomis ar net minutėmis. Dėl šios priežasties turime siekti pačio efektyviausio galimo modelio, kad į didžiąsias ligonines kaip įmanoma greičiau patektų tie pacientai, kuriems išties reikalinga kelių specialybių medikų pagalba, stacionarinis gydymas, kaip, pavyzdžiui, patyrusiems politraumą, insultą, infarktą ar susidūrusiems su kita grėsminga patologija“, – sako A. Veryga.

Anot ministro, besiskundžiantiems lėtinių ligų paūmėjimu, peršalusiems ar jaučiantiems kitus nežymius sveikatos sutrikimus pagalba turėtų būti teikiama jų gyvenamojoje teritorijoje, taip išvengiant ilgo laukimo didžiuosiuose SPS ir kartu atlaisvinant šių skyrių medikų rankas.

Naująjį aprašą rengusios darbo grupės pirmininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai doc. Kęstučio Stašaičio teigimu, būtinybę gerinti skubios pagalbos tinklo veikimą skatina tendencingai augantis skubios pagalbos poreikis.

Doc. Kęstučio Stasaičio pristatymas  

Skubios medicinos pagalbos plėtros vizija šalyje 

SAM Spaudos tarnyba