Rita Kaučikienė: universalus mokytojas gali padėti išspręsti opiausias Lietuvos švietimo sistemos problemas

Kategorija:

Miestas:
Rita Kaučikienė: universalus mokytojas gali padėti išspręsti opiausias Lietuvos švietimo sistemos problemas
Viena aktualiausių problemų – skaudžiausia vieta – šiandienos Lietuvos švietimo sistemoje yra mokytojų trūkumas, ypatingai rajonuose ir kaimo vietovėse. Didieji miestai kol kas šitos grėsmės taip stipriai nejunta, bet laikui bėgant, vyresniajai kartai išėjus į užtarnautą poilsį, Damoklo kardas pakibs virš visų respublikos švietimo įstaigų. Turimomis žiniomis tik 1,9 procento abiturientų šiemet ruošiasi studijuoti edukologiją, o šie liūdni skaičiai rodo, kad po ketverių penkerių metų galbūt išvis nebebus kam mokyti mūsų vaikų...
Tačiau problema yra problema tik tol, kol nerastas jos sprendimo būdas. Atradus sprendimą problema tampa uždaviniu, kurį bendromis jėgomis nesunkiai galima išspręsti. Socialinių mokslų daktaras, psichologas, edukologas Tomas Lagūnavičius siūlo labai paprastą, Europos mokyklų praktikoje jau pasitvirtinusią, išeitį: turime ruošti universalius mokytojus, kurie dirbtų su vaikais nuo 1 iki 10, o kai kuriais atvejais ir iki 12 klasės. Savo sprendimui pagrįsti pedagogas pateikia 6 nenuginčijamus argumentus.
1. Edukologijos bakalaurai ir magistrai studijuodami įgyja visas reikiamus pedagogikos „įrankius“, puikiai išmano metodologiją, reikalingą dirbant mokykloje su vaikais. Jie taip pat turi daug dalykinių žinių, kurias gali pritaikyti praktikoje ir dėstyti  toje pačioje mokykloje kelis dalykus (pvz., vienas ir tas pats mokytojas dėsto geografiją, fiziką ir matematiką), vesti integruotas pamokas, keisti mokymosi aplinkas.Todėl jauniems universaliems mokytojams atsivertų platesnės perspektyvos ir pedagogo profesija taptų patraukli ir prestižinė.Sukūrus universalių mokytojų darbo vietas  daugiau jaunų žmonių studijuotų edukologiją ir dirbtų švietimo įstaigose. Universalaus pedagogo profesija  suteiktų darbo vietos garantiją tiek jauniems specialistams, tiek „priešpensijinio“ amžiaus pedagogams
2. Atskyrus turinį nuo formos išsispręstų rajonų bei kaimo vietovių mokyklų mokytojų problema: mažoje mokykloje, kur mokosi vos kelios dešimtys vaikų, pakaktų kelių pedagogų, kurie ne tik ugdytų, bet, palaikydami glaudų emocinį ryšį su mokiniais bei jų šeimų nariais, atliktų dar ir psichologo bei sociologo funkcijas. Tada nereikėtų uždaryti mažų mokyklų, o kaimų gyventojams netektų ieškotis gyvenamosios vietos ir kraustytis ten, kur jų vaikams būtų suteikiamos kokybiškos švietimo paslaugos.
3.Ne paslaptis, jog dabartiniai mokiniai greičiau užmezga ryšį ir mieliau bendrauja su jaunesniais mokytojais, tampa labiau motyvuoti pamokose, todėl geresnis jų pažangumas ir lankomumas, o tada kyla ugdymosi įstaigos reitingai, ir į jos veiklas įsitraukia visi tos mokyklos  bendruomenės nariai.. Jauni pedagogai savo ruožtu yra imlesni naujovėms, lankstesni, galintys greičiau prisitaikyti, rasti bendrą kalbą su mokiniais ir nuolat ieško naujų ugdymosi formų; jie noriai priima sparčiai besikeičiančios švietimo sistemos iššūkius. Todėl labai svarbu pradėti ruošti universalius mokytojus, kurie bus  iniciatyvūs, o svarbiausia- novatoriškai padės ugdytis naujųjų technologijų amžiaus vaikams.
4.Tačiau jokiu būdu negalima nuvertinti ir vyresnės kartos pedagogų vaidmens, kurie per ilgametį darbą įgijo daug praktikos, sukaupė išminties. Tapę universaliais pedagogais jie galėtų kuruoti jaunųjų kolegų darbą, dalintis įvairiomis gerosiomis patirtimis patirtimi, perteikti pedagogo profesijos subtilybes.
5.Universaliam pedagogui nebereikės ieškotis papildomo uždarbio dar keliose darbo vietose, nes pagrindinėje įstaigoje jam bus garantuotas stabilus ir adekvatus atlygis. Taip mokytojas sutaupys laiko poilsiui, savišvietai, dalykinių žinių gilinimui, todėl galės vesti kokybiškesnes pamokas, užmegzti glaudesnį psichoemocinį ryšį su mokiniais ir jų tėvais.
6. Universalus mokytojas, dėstydamas  kelis dalykus nuo pirmos iki paskutinės klasės, natūraliai atliks ir auklėtojo funkcijas. 10 metų mokytojas galės stebėti, kaip skleidžiasi vaiko kūrybiškumas, tobulėja  žinios, jam padedant bręsta ugdytinio asmenybė. Toks pedagogas ugdysis ir „augs“, mokysis kartu su savo mokiniais. Taip  atsiras galimybė išlaikyti glaudų ryšį su mokiniu, tapti ne tik mokytoju, auklėtoju, bet ir patarėju, kuris gilinasi į vaiko vidinį pasaulį, nori ir sugeba jį suprasti ir jam padėti. Universaliam mokytojui atsiras daugiau galimybių geriau pažinti mokinio šeimą, kontaktuoti su tėvais, palaikyti glaudžius ryšius ir taip sukurti komforto zonas tiek vaikui, tiek šeimai, tiek pačiam pedagogui.
Pabaigai reiktų akcentuoti, jog ligi šiol vykstančiosšvietimo reformos yra neįgalios atsakyti į vėl ir vėl iškylančiusnaujus ir vis aktualesnius dabartinės „virsmo visuomenės“ iššūkius. Todėl reikia nedelsiant irlabai operatyviai rasti alternatyvių pedagogų problemos sprendimo būdų. Vienas jų – universalaus mokytojo statusas bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose. Taip būtų išspręsta mokytojų trūkumo problema.
 
Rita Kaučikienė
Kauno jaunimo mokyklai ir suaugusiųjų mokymo centro IKT specialistė

Mano Krastas