Rita Kaučikienė: praktikas apie 11 neuroedukologijos praktinių žingsnių

Kategorija:

Miestas:
Rita Kaučikienė: praktikas apie 11 neuroedukologijos praktinių žingsnių
Vien tik teorinės mokslo žinios negali padėti keisti ir atnaujinti ugdymosi proceso. Neseniai buvo rašyta apie šio proceso spartinimo taktiką, kad per minimalų laiką  gautume maksimalų rezultatą, o ugdymosi metu aktyviai veiktų centrinė nervų sistema. Socialinių mokslų daktaras, psichologas ir pedagogas Tomas Lagūnavičius sako, jog neužtenka laikytis 5 neuroedukologijos principų ir pateikia 11 neuroedukologijos praktinių žingsnių.
4 žingsnis
Būtina greito ir ilgalaikio medžiagos įsiminimo sąlyga yra teiginio absurdiškumas arba paradoksas. Pateikus alogišką tezę (pvz. „Paukštis tupi stiklinėje plytoje ir rašo tau laišką“) centrinė nervų sistema iškart reaguoja, sukurdama platesnį jungčių tinklą, nes paradoksalūs ryšiai tarp veikėjų ir objektų greitai įsimenami. O stereotipai – logiškos ir visiems priimtinos frazės -  neskatina produktyvios smegenų veiklos.
 5 žingsnis
Kaip jau minėta, dėstant naujus dalykus yra naudojami simboliniai judesiai. Jie visada turi būti tikslūs ir lygiai taip pat atkartojami, kad centrinė nervų sistema juos fiksuotų kaip visuotinai suprantamus ženklus ir susiformuotų vienodi tarpneuroniniai ryšiai. Be to, aiškinant naują medžiagą, visada svarbu kelti 5 pagrindinius klausimus: kas? ką? kur? kada? kodėl? Taip aktyvinama smegenų veikla ir nauji dalykai greičiau tampa naujais infovienetais.
6 žingsnis
Demonstruojant mokomąją medžiagą reikia naudoti keistos formos objektus – juos išdidinant (hiperbolė) arba sumažinant (litotė) iki absurdiškų parametrų ( pvz., namo dydžio pieštukas arba lėktuvas, telpantis ant mažojo piršto nago). Smegenis visada reikia kuo nors „nustebinti“ -  sukūrus netikėtumo efektą centrinė nervų sistema žaibiškai reaguoja formuodama platesnį ryšio tinklą.
 
7 žingsnis
Mokomoji medžiaga turi būti perteikiama kuo emocionaliau, t.y. tai, kas kuriama vaizdu (judesiu, spalvos simboliu...) ir žodžiu, turi sukelti suvokėjo sąmonėje kuo stipresnes emocijas- džiaugsmą, nuostabą, liūdesį, abejonę... Visai nesvarbu, kokios emocijos, svarbus jų intensyvumo laipsnis, nes tada centrinė nervų sistema sukuria platesnį tinklą ir tokiu būdu greitai ir ilgam užfiksuoja reikiamą informaciją.
8 žingsnis
Kiekvienam besimokančiajam asmeniškai yra labai svarbu, ir jam būtina tai akcentuoti, kad naujai įsisavintos žinios reikalingos:
  1. praktikai, pvz. atsiskaitęs  egzamino metu mokinys gauna aukštesnį balą, pasiekęs geresnių rezultatų gali tikėtis įstoti į nemokamas studijas. Tai ekonominė nauda.
  2. bendrakultūrinei informacijai įgyti, pvz. galimybė pasirodyti įdomiu ir patraukliu  studijų metu ir dirbant.Pasiekti aukštesnį socialinį statusą, kitaip tariant, susikrauti kultūrinį kapitalą. (Tai ypač aktualu tiems jaunuoliams, kurių tėvai yra žemesnio socialinio rato atstovai.) Tai bendrakultūrinė nauda.
9 žingsnis
Mokslininkų neurologų teigimu, žmogus turi daugiau nei 5 mums žinomus pojūčius, (ne tik rega, klausa, lytėjimas, skonis...). Mokslinėje literatūroje jų yra įvardinama virš 30, (pvz., intuicija, magnetizmas, t.y. žmogus be kompaso nepažįstamoje vietovėje gali nustatyti pasaulio šalis, ir t.t.). Todėl mokymosi proceso metu reikia stengtis tų pojūčių sužadinti kiek įmanoma daugiau, o mokantis naujų dalykų  išnaudoti kuo įvairesnes netradicines situacijas ir pozas – mokytis stovint ant vienos kojos arba žemyn galva... Kuo keistesnė situacija, tuo greičiau ir lengviau smegenys kaupia ir įsimena informaciją, nes nestandartinėje situacijoje centrinė nervų sistema nebegali dirbti automatiškai ir sukuriami nestandartiniai infovienetų tinklai.
10 žingsnis
Labai svarbu išmokti ir išmokyti perkeisti jau turimą informaciją. Kas jau yra išmokta, reikia sistemingai papildyti naujomis žiniomis; įvairiais būdais sujungti tai, kas žinoma su tuo,kas visiškai nauja, sudarinėti kuo daugiau ir kuo įvairesnių kombinacijų, perkeisti medžiagą taip, kad centrinė nervų sistema imtų lyginti turimą ir naują informaciją. Tai reiškia, perkurti, nes pakeisti  vaizdiniai yra ryškesni, todėl  geriau įsimenami ir išlieka ilgalaikėje žmogaus atmintyje.Tokiu būdu sustiprinti ir įvairialypiai  ryšiai smegenyse atveria kelius kūrybiniams veiksmams, neuroedukologų  įvardinamais kaip kūrybos technologijos arba kūrybos metodologija. Kuo daugiau ir kuo įvairesniais būdais metodologiškai bus perkūrinėjama informacija, tuo daugiau bus išmokstama kūrybos technologijų. Yra skiriami 2 kūrybos etapai - 1. Mokinys savo gautas,perkurtas ir sukonstruotas žinias „parduoda“ mokytojui ir gauna atlygį – įvertinimą. 2.Mokytojas klausia, kokiomis kūrybos technologijomis pasinaudojęs mokinys gavo rezultatą – intelektinį produktą. Kai mokinys supranta KAIP jis kuria, tada kūryba tampa gamyba, o mokinys – kūrybos technologu.Kuo daugiau mokinys išmoksta kūrybos metodų  arba technologijų, tuo universalesniu kūrybos specialistu jis tampa, ir todėl yra labai paklausus darbo rinkoje.
11 žingsnis
Paskutinis žingsnis yra vadinamas „kūryba per prievartą“, nes kūrybai įkvėpimo nereikia. Sąmoningas, sisteminis, kruopštus kūrybos technologijų panaudojimas yra tarsi Lego kaladėlių konstravimas. Įvaldžius technikas ir naudojant daugybę jų sujungimo –perkūrimo metodų gaunamas norimas rezultatas. „Prievarta“ šiuo atveju traktuojama kaip nuolatinis, sisteminis nenutrūkstamas kūrybos procesas – neuroedukologijos technikos labai paprastai išsprendžia problemą „noriu – nenoriu“, „galiu – negaliu“. Kūryba tampa konstravimu, gerai įsisąmonintu procesu, o kūrybos specialistas, įvaldęs daugialypę  metodologiją, labai greitai sukuria daugybę naujų ir unikalių produktų per labai trumpą laiką.

Rita Kaučikienė
Kauno jaunimo mokyklai ir suaugusiųjų mokymo centro IKT specialistė
 
 

Mano Krastas