NAUJIENOS

Rimantė Šalaševičiūtė: 2019-ieji – Žemaitijos metai: lūkesčiai, rezultatai ir įtaka turizmui

Kategorija:

Miestas:
Vakar Žemaitiją pagerbė sostinė. Vilniuje vyko žemaičių diena. Ta  proga dalijamės Seimo narės, Laikinosios Žemaičių grupės pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės mintis apie Žemaitijos turistines galimybes.
Šiemet minima 800-ųjų pirmojo Žemaitijos vardo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo metų sukaktis, todėl, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. XIII679 „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 120 patvirtino Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą. Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, edukaciniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis pažymimas įvairialypis Žemaitijos vaidmuo per visą istorinės Lietuvos Valstybės gyvavimo laikotarpį.
  • Rengiant planą darbo grupėje buvo svarstytas ir turistinių maršrutų po Žemaitiją patvirtinimas. Šio klausimo sprendimui netgi nebuvo numatyta lėšų poreikio, bet tuometinė Ūkio ministerija maršrutų neparengė.
Tačiau džiugu, kad Ūkio ministerija šį klausimą išsprendė kitaip ir pakankamai patraukliai. Rengiantis  Žemaitijos metų paminėjimui, 2018 m. rugsėjo mėnesį Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos suorganizavo pažintinį turą Lietuvos žurnalistams po Žemaitijos regioną. Ture dalyvavo dešimties didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovai. 
2019 metų sausio mėnesį vykusioje tarptautinėje turizmo parodoje ADVENTUR šis Lietuvos etnografinis regionas buvo pristatytas kaip pagrindinis Lietuvos salės akcentas ir viso regiono pristatymui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. 
  • Pagal galimybes, prisidėdama prie 2019-ųjų – Žemaitijos – metų paminėjimo turizmo srityje, Viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ numatė į 2019 m. Sėkmingiausio turizmo projekto konkurso nominacijų sąrašą įtraukti vieną papildomą nominaciją, skirtą sėkmingiausiai veikiančiai Žemaitijos turizmo vietovei. Sėkmingiausio turizmo projekto konkursas visada sulaukia didelio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo. Žemaitijos regiono turizmo objektai jau ne kartą yra įvertinti šiame konkurse – tiek Plungės Oginskių rūmai, tiek kaimo turizmo sodybos, tiek Šaltojo karo muziejus. Siekiant skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą, Žemaitijos turizmo objektai ir turinys nuolat naudojami šalies turizmo rinkodaros priemonėse. 
  •  2019 metais išleistas naujas kelionių gidas „Gastroliauk“, kuriame Žemaitija pristatyta per unikalius žemaičių regiono patiekalus. 
Siekiant pritraukti į Žemaitiją šalies ir užsienio turistų,  Žemaitijos metai buvo populiarinami panaudojant įvairias rinkodaros priemones ir apie šį unikalų kraštą sužinojo turistai iš įvairių šalių. Vietiniams turistams tai taip pat buvo paskata keliauti po Žemaitiją, labiau pažinti šį turtingą savitomis tradicijomis kraštą.
Trumpai apie Lietuvos ir užsienio turistų pamėgtus Žemaitijos miestus: Telšius ir Plungę, ir, ko gero, neįvertintas Mažeikių galimybes.
  1. Telšiai.
  • 2014 metais Žemaitijos turizmo informacijos centrą ir Biržuvėnų dvaro sodybą aplankė iš viso 22086 turistai, iš jų 20739 lietuviai. 
2018 metais Žemaitijos turizmo informacijos centre  apsilankė 25874 lankytojai, iš jų 24745 lietuviai, 1129 užsieniečiai.
2019 m. per pirmuosius 6 mėnesius turistų skaičius padidėjo 5 proc. O liepos ir rugpjūčio mėnesių turistų srautai ypač padidėjo.
 
Kuo patrauklūs Telšiai:
  • Tai Žemaitiškos tradicijos ir istorija. Telšiai yra Žemaitijos sostinė. Žemaitija – vienas žinomiausių ir seniausių Lietuvos regionų, turintis savo tarmę ir tradicijas. Ne žemaičių kilmės Lietuvos gyventojus labiausiai ir traukia į Telšius pamatyti ir pajausti tuos skirtumus, kurie kasdieniniame gyvenime labiausiai pasireiškia per kalbą ir užrašus viešojoje erdvėje.
Beje, Žemaitija turi lengvai atpažįstamą regiono simbolį – mešką, kuris gali būti naudojamas kaip turistinis prekės ženklas. Su žemaitiškomis tradicijomis galima susipažinti vieninteliame visoje Žemaitijoje tam skirtame muziejuje – Žemaičių buities muziejuje Telšiuose. 
  • Telšių senamiestis yra vienas iš 7 valstybės saugomų senamiesčių Lietuvoje. Telšiai kaip Romos miestas, išsidėstęs ant septynių kalvų šalia vieno iš didesnių Žemaitijos ežerų – Masčio. Procentaliai, pagal miesto dydį ir meno kūrinių skaičių, miestas yra meniškiausias visoje Lietuvoje. Senamiestyje yra vienintelis Lietuvos amfiteatras.
  • Masčio ežero pakrantėje nutiestas pėsčiųjų, dviračių takas. Vystomas ir stiprinamas Telšių, kaip kurortinės teritorijos, įvaizdis.
  • Šiais metais atsirado naujas pažintinis maršrutas – Germanto kraštovaizdžio draustinis.   Draustinis naujai pritaikytas lankymui: įrengti pažintiniai takai, informaciniai stendai, atokvėpio vietos... Lankytojus turėtų sudominti basų kojų takas ir gamtos garsų terapija. 
Ypač patrauklus maršrutas aplink Ilgio ežerą – nesunku įveikti 1,2 km. Čia įrengti mediniai takai neįgaliesiems su patogiu privažiavimu prie vandens. Lankytojai galės išbandyti pojūčių taką basomis per pelkę, žvyrą, durpes, akmenis...  Galima pasijusti gamtos dalimi, surasti vidinę harmoniją. 
Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio lėšomis sutvarkytas valstybinis Germanto kraštovaizdžio draustinis tapo vienu patraukliausių lankymosi objektų Žemaitijoje.
  • Kiti Telšių rajono savivaldybės konkurenciniai pranašumai:
  • Sakralinis paveldas sudaro daugiau nei pusę visų kultūros paveldo objektų Telšių
rajone. Rajone taip pat yra vienas didžiausių Lietuvoje sakralinio paveldo muziejus – Žemaičių vyskupystės muziejus.
  • Medinis paveldas. Be medinių sakralinių kultūros paveldo objektų, rajone gausu ir medinių dvarų sodybų, iš kurių svarbiausia – Biržuvėnų dvaro sodyba.
  • Renginių gausa.
  • Liaudies amatai.
  • Patogus susisiekimas automobiliu ir geležinkeliu.
  • Manau, kad atkreiptinas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėmesys į Telšių turizmo informacijos centro naujus pasiūlymus:
Pirma – kadangi Kryžių kalnas yra gausiai lankomas piligrimų iš viso pasaulio šalių, Telšių rajono savivaldybė turistams piligrimams gali pasiūlyti aplankyti itin gausų rajono sakralinį paveldą.
 
Antra – Klaipėda – kruizinių laivų sustojimo vieta. Kruiziniai laivai uoste dažniausiai sustoja kelioms dienoms, o turistai, apžiūrėję nedidelį Klaipėdos senamiestį, likusį laiką lieka laive arba vyksta apžiūrėti toliau nuo Klaipėdos esančių objektų. Tad, šiuo atžvilgiu, Telšių rajono savivaldybės potencialas neišnaudojamas.
  • Norint plėtoti turizmą Telšių regione reikėtų padėti spręsti šias problemas:
  • Apgyvendinimo vietų trūkumas didelėms turistų grupėms Telšių mieste, menka apgyvendinimo paslaugų įvairovė.
  • Didelės konferencijų salės trūkumas Telšių mieste.
  • Lankytinų objektų ženklinimas.
  • Rinkodara yra nepakankamai vystoma.
  • Dviračių takų trūkumas.
  • Kulinarinio paveldo trūkumas Telšių mieste.
  • Masinių sporto renginių trūkumas.
  • Unikalių renginių Telšių mieste trūkumas Lietuvos mastu.
  • Žydų paveldo neišnaudojimas.
  • Didelis sezoniškumas.
  • Mažas Telšių, kaip turistinės vietovės, žinomumas užsienyje.
  • Nepakankamas privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.
  1. Plungė 
  • Galima pasidžiaugti, jog pirmojo Europos patraukliausios turistinės vietovės pripažinimą laimėjo Plateliai, pristatę unikalias Užgavėnių kaukes. Buvo sudaryta puiki galimybė Plateliams prisistatyti Briuselyje visoms ES valstybėms.
  • Buvo įgyvendintas projektas, kurio metu buvo  kompleksiškai pritaikytas Platelių ežero zonos rekreacinis potencialas turizmo reikmėms, suformuojant infrastruktūrą  ir patrauklius turizmo maršrutus. Šiam objektui buvo parengta Platelių ežero zonos turizmo programinė studija ir numatytos konkrečios plėtros priemonės; išskirti ir suformuoti svarbiausi traukos centrai, sukurti nauji turistiniai maršrutai, pagerinta infrastruktūra; parengtas verslo planas ir paraiška Europos Sąjungos struktūriniams fondams.
 
Džiugu, kad Plungės regione vyksta teigiami pokyčiai turizmui plėtoti.


3. Mažeikiai
Na, ir, ko gero, reikėtų pakalbėti apie problemas Mažeikių regione.
Turizmo plėtra – viena iš svarbiausių ūkio sričių, kuri gali padėti spręsti kaimo diversifikavimo uždavinius, o dėl savo specifikos paveikti kitų ūkinės veiklos sektorių plėtrą ir prisidėti prie šalies bendrojo vidaus produkto augimo. Turizmo plėtros pagrindas – gamtinės ir geografinės sąlygos, istoriniai kultūriniai ištekliai, kurių reikšmė auga, didėjant gyventojų išsilavinimo lygiui ir pažinimo poreikiui, plečiantis materialinei techninei bazei (apgyvendinimui, maitinimui, kelių infrastruktūrai, mažmeninei prekybai). Mažeikių rajonas geografine padėtimi yra nutolęs nuo pagrindinių Lietuvos lankomų objektų ir rajone nėra išskirtinių gamtos bei kultūros paveldo objektų, tačiau turistams patrauklių lankytinų vietų yra gausu, taip pat, rajone esančios stambios pramonės įmonės, įtakojo daug vietų turinčių viešbučių steigimąsi, ko aplinkinių regiono rajonų savivaldybės – Telšių, Plungės ir Rietavo, neturi. Tai sudaro palankias sąlygas atvykstamajam turizmui skatinti.
Mažeikių rajone veikia  17 apgyvendinimo įstaigų, kurių užimtumas per metus siekia apie 46 proc., 34 viešojo maitinimo įstaigos, 17 laisvalaikio pramogas teikiančios įmonės,  4 sveikatinimo įmonės. Daugelis šias paslaugas tiekiančių verslininkų susiduria su jų paslaugas perkančių klientų trūkumu. 
Privaloma užtikrinti stabilias, nuolatines privačias ir viešas investicijas į rajono infrastruktūrą, kurios kūrimas  teigiamai koreliuoja su atvykstamuoju turizmu. Vietos valdžia ir turizmo sektoriaus atstovai turėtų imtis teigiamo rajono įvaizdžio formavimo Lietuvoje ir užsienyje priemonių, skatinti privačias iniciatyvas kurti turizmo paslaugų produktus, juos populiarinti. Vietos valdžia turėtų daugiau remti dalyvavimą tarptautinėse konferencijose, įvairiose parodose, kuriose Mažeikių kraštas būtų pristatomas kaip turizmui patrauklus, kokybiškas turistines paslaugas ir produktus teikiantis, inovatyvus rajonas. 

Todėl reikėtų padėti įgyvendinti turizmo sektoriaus plėtros planuose numatytas iniciatyvas: 
  • Ventos upės pakrančių sutvarkymas ir pritaikymas baidarių turizmui nuo upės ištakų Šiaulių rajone iki Ventspilio Latvijoje. Baidarių projektas eina į pabaigą. Jau dabar jaučiamas išaugęs susidomėjimas Ventos upe. Beje, tarptautiniai ES projektai sudaro galimybes ne tik gerinti infrastruktūrą, bet ir sujungia draugiškais ryšiais kolegas iš skirtingų šalių.
  • Dviračių trasos „Mažeikiai-Pajūris“ nutiesimas (2017 metais parengta galimybių trasos galimybių studija). Gaila, bet šis projektas, kol kas tik projektas. Lėšų jam įgyvendinti nėra. Manau, tam trūksta ir politinės valios. Finansavimas turėtų būti ne tik iš vietos savivaldybių biudžeto lėšų (projekte dalyvauja ir Skuodo bei Plungės  savivaldybės), bet ir Kelių priežiūros ir plėtros lėšomis. Didžioji Europos Sąjungos fondų skiriama parama yra nukreipta į prioritetinius turizmo rajonus, o Mažeikių ir Skuodo rajonai nepatenka tarp šių laimingųjų. Manyčiau prioritetai turi būti teikiami ir tiems rajonams, kurie turistų srautų neturi ir būtų stengiamasi juos padaryti patraukliais. Siūlau Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su Susisiekimo ir Aplinkos ministerijomis paremti šią iniciatyvą. Tai ir būtų didžiausia ir reali  parama, įgyvendinant projektą. 
 
Mažeikių turizmo informacijos centro nuomone, galima būtų svarstyti stambių pramogų objektų steigimo turistams nepatraukliose vietovėse klausimus, pvz.: stambūs atrakcionų, SPA pramogų parkai ir pan. Galima išnaudoti tai, kad Mažeikiai išsidėstę strategiškai patogioje vietoje – vos už 170 km Ryga, 470 km Talinas. Baltijos šalyse, kol kas nėra stambaus pramogų centro, kodėl jis negali būti Lietuvoje, konkrečiai Mažeikiuose? Valstybės įsteigtos bendrovės sugebėtų pritraukti ir vietos kapitalo, taip sudarydamos sąlygą steigtis pramogų verslo koncernams, kurie laikui bėgant visiškai pereitų į privačių akcininkų rankas, išlaisvindami valstybės dalyvavimą valdyme. 
Mano siūlymas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – atlikti bendrą visų Žemaitijos miestų lankomų turizmo objektų bei teikiamų paslaugų analizę. Jos pagrindu savivaldybės ir turizmo informacijos centrai turėtų bendrai paruošti ir išgryninti teminius turizmo maršrutus, einančius per kelių ar net visų Žemaitijos savivaldybių teritorijas. Taip turistai būtų skatinami ir motyvuojami daugiau keliauti ir pažinti didesnę Žemaitijos dalį.
2019 metų paskelbimas Žemaitijos metais prisidėjo prie esamų ir naujų kultūrinių renginių Žemaitijoje viešinimo ir populiarinimo. Informacijos apie renginius sklaida ir prieinamumas yra ypač svarbus – dažniausiai renginių svečiai skiria papildomo laiko susipažinti ir su apylinkėmis, pasigrožėti gamta. Pažindami Žemaitiją daugelis naujai atranda Lietuvą.
2020 m. planuojamas surengti Pasaulio žemaičių kongresas, orientuotas į Žemaitijos kultūrą ir turizmą.  Šiuo metu kuriama renginio interneto svetainė. Tikimasi, kad Žemaitijoje esantys turizmo informacijos centrai prisidės pateikdami informaciją apie organizuojamus renginius, kitus aktualius duomenis Žemaitija besidomintiems asmenims.   
 
 
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 

Antano Salio ir autorės nuotr.
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama