Rimantas Budrys: nemalonių kvapų baimė stabdo investicijas

Kategorija:

Miestas:
Rimantas Budrys: nemalonių kvapų baimė stabdo investicijas
Savivaldybės, kurių teritorijoje yra įsikūrę kiaulių kompleksai, paukštynai, susiduria su nemalonių kvapų problema. Žmonės skundžiasi, o savivaldybė nelabai ką gali padaryti. Todėl žinia, apie ketinimą statyti paukštyną ar kiaulių kompleksą sukelia gyventojų pasipriešinimą.  Kaip apsaugoti gyventojus ir gyvūnus nuo nemalonių kvapų, kalbamės su VšĮ Aplinkos vadybos ir audito instituto vadovu Rimantu Budriu.
Sakykite, ar išties fermų skleidžiami kvapai yra neišsprendžiama problema?
Pasaulyje žinoma dešimtys būdų, kaip sumažinti fermų skleidžiamus kvapus, tačiau Lietuvoje yra susidariusi situaciją, kurią geriausiai apibūdina patarlė: devynios auklės, vaikas – be galvos. Mūsų šalyje vieną ir tą patį objektą kontroliuoja trys ministerijos. Į aplinką patenkančias išlakas kontroliuoja Aplinkos ministerija, gyvūnų auginimą – Žemės ūkio ministerija, mėšlo tvarkymą – Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, kvapus – Sveikatos apsaugos ministerija.   
Taigi padėtis dėl fermų skleidžiamų kvapų yra žymiai prastesnė negu tarybiniais laikais. Ir tą teiginį galiu įrodyti konkrečiais dokumentais. Pažiūrėkime, ką teigia Žemės ūkio ministerijos patvirtinti ir oficialiai ministerijos tinklalapyje paskelbti paukštidės ar kiaulidės įrengimo reikalavimai. Ten rašoma, kad vienas pagrindinių būdų kvapams įveikti yra baltyminių pašarų sumažinimas. Tačiau kiekvienam aišku, kad sumažinus ar pabloginus pašarus, vištai tikrai nebus geriau.  Ne mažiau paradoksalus dalykas pateiktas kitame to paties dokumento skyriuje. Ten teigiama: kadangi kvapus sudaro šiluma, reikia atšaldyti tvartus. Kol fermoms keliami tokie reikalavimai,  tol ir bus taip, kad pagal galiojančius reikalavimus pastatyta ferma dvoks iš tolo. Kurie dokumentai įpareigoją ūkio subjektą apsaugoti aplinką nuo kvapų – nesuprasi.
 Tai kas tada turėtų atsirasti reikalavimuose?
Kvapus sudaro ne kas kitas, kaip mikroorganizmai, kitaip sakant sierą redukuojanti mikroflora (SRM). Vadinasi, reikia naudoti technines, chemines ar biologines priemones kvapų slopinimui. Ir tai turi atsirasti dokumentuose, kuriais vadovaujamasi projektuojant ir eksploatuojant fermas
Technologiniai kvapų šalinimo metodai reikalauja didesnių investicijų, biologiniai – mažesnių. Mūsų šalyje esamo dydžio fermoms puikiausiai tinka biologiniai metodai.
Tačiau gal jie labai padidina sąnaudas, todėl neskubama jų įteisinti reikalavimuose, o fermų savininkai neskuba juos taikyti?
Lietuvoje atlikta dešimtys bandymų užauginti kiaulę, į aplinką neskleidžiant nemalonių kvapų. Bandymais įrodyta, kad naudojant biologinius preparatus, bekono užauginimas kiaulių komplekse pabrangtų nuo 0,5 iki 1euro. Išlaidos biologiniam metodui, skirtam kvapų šalinimui,  pasidengtų per vienerius metus. Technologinių metodų, kurių įrengimas kainuoja žymiai brangiau, pasidengtų per dvejus-trejus metus.
Prieš trejetą metų Žemės ūkio rūmai įgyvendino projektą, kaip sumažinti fermų skleidžiamus nemalonius kvapus. Buvo atlikta daugybė bandymų ir kiaulidėse, ir paukštidėse. Buvo įvertintos ir kvapų sumažinimui reikalingos išlaidos. Tačiau niekas nepasikeitė, nes tada Žemės ūkio ministerija pasakė: tuos klausimus turi reguliuoti Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija pasakė, kad išlakos tvartuose yra Žemės ūkio ministerijos reikalas.
Taigi kol kas visiškai nesprendžiama, kaip  šalies gyventojus apsaugoti nuo kvapų, sklindančių iš fermų. Tačiau, jei žmogus turi mažytę galimybę – išsikelti iš tokios aplinkos, gyvūnui nėra ir tos galimybės. Jie kvapams yra žymiai jautresni negu žmogus, tad kaip vertinti gyvūno, auginamo nemalonų kvapą skleidžiančioje fermoje, gerovę? Stebina, kad Veterinarijos tarnyba teigia, jog Lietuvoje užtikrinama gyvūnų gerovė.
Iš kitos pusės nesuvokiamas ir pačių savininkų požiūris. Dėl fermoje susidarančių nuodingų gyvūnams išlakų prarandama didelė dalis produkto. Lietuvoje yra nemažai ūkininkų, kurie sugebėjo prieš keliolika metų sutvarkyti fermas taip, kad jose nesikauptų nuodingos išlakos ir nesklistų nemalonūs kvapai.
Tai siūlytumėte keisti įstatymus?
Įstatymų gal ir nėra reikalo keisti, bet reikia keisti poįstatyminius teisės aktus, kuriuose turi būti išdėstyti aiškūs reikalavimai, kokių priemonių turi imtis fermų savininkai nemalonių kvapų susidarymo prevencijai ir mažinimui. Valdininkai, kurie kalba apie klimato kaitą, kalba labai abstrakčiai, neįsivaizduodami, kad klimato kaita atsiranda tvarte. Trijų viceministrų ir specialistų susitikimas gali užbaigti 14 metų besitęsiančią netvarką, priimdami konkretų sprendimą.
Galbūt reikalingas fermų savininkų konsultavimas? Kas tai galėtų padaryti?
Kaip sumažinti fermų skleidžiamus kvapus puikiausiai gali pakonsultuoti Žemės ūkio rūmai. Jie prieš kelerius metus išbandė įvairius būdus, įrodydami, jog yra galimybė kvapams sumažinti ir kuria linkme reikia eiti, norint tai daryti. Konsultacijas gali teikti ir VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institutas.
Tačiau, manau, pirmiausia reikia konsultuoti ne fermų savininkus, o tuos, kurie priima sprendimus dėl išlakų ir kvapų mažinimo, nes, kai žmonės skaito 1985 m. vadovėlių tiesas, viskas atrodo labai sudėtingai.
O kaip Lietuva dėl kvapų mažinimo atrodo pasaulyje?
Net daugumoje  Azijos šalių padėtis yra žymiai geresnė negu Lietuvoje. Ir tokioje padėtyje esame ne dėl ko kito, o dėl kontroliuojančių organizacijų apsileidimo. Žinoma, neatmestina tikimybė, kad tokia padėtis atsirado ir ne vien dėl apsileidimo. Gal kažkam labai gerai, kai gali bet kada savininkui pagrasinti, kad jo veikla bus sustabdyta, nes kol kas fermų savininkai yra nežinioje: atrodo, viskas padaryta pagal reikalavimus, bet dėl kažko jis jaučiasi ir kaltas.
 
Kalbėjosi Genovaitė Paulikaitė

Mano Krastas