Reformacijos istorijos pėdsakais vidurio Lietuvoje

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras šiais metais vykdo Kėdainių rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Reformacijos istorija Vidurio Lietuvoje“. Vienas projekto renginių − kėdainiečiams surengta kelionė po kaimyninius Jonavos ir Ukmergės kraštus, ieškant reformacijos istorijos ir paveldo pėdsakų.  Apie tai pasakoja projekto vadovė ir  išvykos organizatorė,  Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.
Šiais 2017 metais minimas reformacijos 500 metų jubiliejus. Vidurio Lietuvos miestuose ir miesteliuose XVI–XVII amžiais labai aktyvūs buvo didikai, kurie perėjo į reformatų tikėjimą. Išsiskyrė kunigaikščių Radvilų ir Zavišų giminės, kurios savo valdose steigė reformatų bažnyčias ir kūrė protestantiškas mokyklas. Kokie reformacijos istorijos ir paveldo ženklai yra išlikę kaimyniniuose Jonavos ir Ukmergės kraštuose, norėjo sužinti daugiau kaip pusšimtis žingeidžių kėdainiškių, rugsėjo 23-ąją išsiruošusių į pažintinę kelionę. Kelionę organizavo Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, kuris šiais metais vykdo Kėdainių rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Reformacijos istorija Vidurio Lietuvoje“. 
Šios kelionės metu aplankėme Kulvos miestelį ir susipažinome su vieno iš žymiausių Lietuvos reformatų − Abraomo Kulviečio gyvenimu bei nuveiktais darbais. Žeimių miestelyje Zavišos 1588 metais įkūrė vieną pirmųjų reformatų bažnyčių, o 1595 metais įsteigė ir reformatų mokyklą. Iki mūsų dienų reformatų bažnyčios Žeimiuose neišliko, bet mokyklos istorikė Valentina Zujevaitė mus supažindino su Žeimių miestelio ir mokyklos istorija, apžiūrėjome Kosakovskių dvaro rūmus, užsukome į katalikų bažnyčią. Jonavoje stabtelėjome prie paminklo A. Kulviečiui, apžiūrėjome Šv. Jokūbo katalikų bažnyčią ir Kosakovskių giminės kriptą, o nuvykę į Skarulius − pasigrožėjome renesansine su ryškiais gotikos bruožais Šv. Onos bažnyčia. Jos statyba siejama su kontrreformacijos procesu, kai dalis didikų grįžo į katalikų tikėjimą. Ukmergės rajono Deltuvos miestelyje sustojome prie XVII a. pradžioje statytos evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsių. Su šios bažnyčios ir miestelio istorija mus supažindino istorijos mokytoja Milda Belevičienė. Graudu buvo žiūrėti į griūvančią bažnyčią, kurios istoriją ir buvusį vaizdą turistams primena neseniai pastatytas stiklinis grafinis vaizdas. Todėl labai prasmingai nuskambėjo žodžiai – kai nebėra kam kalbėti, šaukia akmenys. 
Išsamiau susipažinti su reformacijos istorija, esminėmis jos teologinėmis tiesomis bei išlikusiu paveldu kaimyniniuose rajonuose bus galima spalio 18 d. Daugiakultūriame centre vyksiančioje konferencijoje „Reformacijos istorija Vidurio Lietuvoje“. 

Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė