Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė: kaip sukaupus papildomą pensiją nelikti prie „suskilusios geldos”?

Kategorija:

Miestas:
Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė: kaip sukaupus papildomą pensiją nelikti prie „suskilusios geldos”?

Mažos pensijos – viena populiariausių temų. Iš tiesų pensijos Lietuvoje nėra pakankamos, tačiau neretai tenka susidurti su paradoksalia situacija, kai žmonės turi sukaupę papildomą pensiją ir galėtų gauti didesnes pajamas jau šiandien įsigydami anuitetą, tačiau tų pinigų nenaudoja. Jie palieka juos toliau privačiuose pensijų fonduose, tikėdamiesi, kad sukaupta suma dar labiau išaugs sėkmingų investicijų ir augančios ekonomikos dėka. Deja, tokia strategija ne visada pasiteisina ir egzistuoja grėsmė likti „prie suskilusios geldos“ arba išvis nepasinaudoti savo sukauptais pinigais.

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose papildomas pensijas kaupia daugiau kaip 1,3 mln. šalies gyventojų arba 87 proc. dirbančiųjų. Taigi, didžioji dauguma mūsų piliečių supranta papildomos pensijos kaupimo reikšmę ir prasmę. Šiuo metu prievolė įsigyti pensijų anuitetą atsiranda 63 metų asmenims, sukaupus 13 972 eurų sumą antrosios pakopos pensijų fonduose. Tačiau ar jie visada pasinaudoja savo sukaupta pensija? Pasirodo, kad ne – tai lemia ir nepakankama finansinė patirtis, ir įvairūs mitai.

Ilgalaikis taupymas bei investavimas yra svarbus ir pasauliniu mastu pripažintas įrankis kaupti lėšas ateičiai. Jis leidžia amortizuoti ekonomikos ciklų svyravimus, tačiau būtent šiuose cikluose ir slypi grėsmė likti „prie suskilusios geldos“. Dėl to, sukaupus papildomą pensiją, verta ja ir naudotis, nelaukiant ekonominio nuosmukio ar krizės. Įsigytas anuitetas užtikrina garantuotas pajamas ir potencialios krizės atveju.

Sakoma, jog artistams atėjus laikui išeiti užtarnauto poilsio, verta pasitraukti nuo scenos dar tada, kai jie yra aukštumoje. Lygiai tą patį galima patarti ir papildomą pensiją kaupiantiems pensininkams – „išeiti“ ir baigti kaupti pensijų fonduose reikia tinkamu laiku, kai ekonominė situacija yra tam palanki. Visada yra pagunda ir viltis padidinti savo investicijas, tačiau ateina laikas, kai rinkos krenta, o tada pasitraukti iš pensijų fondo nėra tinkamiausias metas. Tokiu atveju yra tik dvi išeitys: arba laukti, kol rinkos atsigaus – o tai gali užtrukti ilgai, arba patirti finansinių nuostolių. 2007-2008 m. krizė jau tapo skaudžia pamoka tiems, kurie tikėjosi, kad rinkos ir toliau nenuilstamai šuoliuos į aukštumas, o kartu kils ir investicijos. Šios krizės įkarštyje kai kurie antros pakopos pensijų fondai krito daugiau kaip 68 proc.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, šiandien Lietuvoje yra daugiau kaip keturi šimtai žmonių, kurie be „Sodros“ pensijos, paprastai pakankamos tik minimaliems gyvenimo poreikiams, dar gauna ir pensijų anuiteto išmoką – kaupiant antrojoje pakopoje sukauptą papildomą pensiją. Vidutiniškai tai yra papildomi 60 eurų kiekvieną mėnesį – ši suma sudaro daugiau nei ketvirtadalį vidutinės „Sodros“ pensijos. 80 proc. anuiteto gavėjų Lietuvoje yra vyrai. Gyvybės draudimo bendrovėje „Bonum Publicum“ tarp įsigijusių anuitetus yra 75 proc. vyrų ir 25 proc. moterų. Vidutinis anuiteto išmokas gaunančių vyrų amžius siekia 64 m., jų gaunama papildoma pensija sudaro 77 eurus. Moterų vidutinis amžius siekia 62 m., o papildoma mėnesio pensija siekia 65 eurus. Taigi, pensijų anuitetas leidžia jaustis finansiškai stabiliau.

Tuo tarpu rinkoje vis dar gajus mitas, kad anuitetą įsigyti yra brangu, todėl kai kurie sukaupusieji reikiamą sumą papildomai pensijai, atidėlioja anuiteto įsigijimą ir tęsia kaupimą pensijų fonduose. O juk ši kas mėnesį mokama suma galėtų tapti papildomomis pajamomis prie „Sodros“ mokamos pensijos ir pagerinti finansinę situaciją jau dabar, o ne kada nors ateityje.

Deja, to „kada nors ateityje“ kai kurie kaupiantieji papildomą pensiją apskritai nesulaukia. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, per pastaruosius šešerius metus beveik 17 tūkst. fondų klientų kauptos pensijos tapo finansine paspirtimi ne jiems patiems – paveldėtojams buvo išmokėta net 20,4 mln. eurų antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų.

Žinoma, tai, kad sukaupta pensija yra paveldima ir lieka šeimoje, yra puiku. Tačiau papildomai pensijai kaupiantys žmonės greičiausiai tikisi ateityje pasinaudoti pinigais savo pačių reikmėms – galbūt skirti daugiau lėšų laisvalaikiui, o gal tiesiog geresniam maistui ar sveikatai stiprinti. Vis dėlto sukauptomis lėšomis jie dėl įvairių priežasčių taip ir nepasinaudojo.

Mūsų bendrovės klientų statistika rodo, kad absoliuti dauguma pensijų anuitetų gavėjų (90 proc.) rinkosi anuitetą su garantuotų mokėjimų laikotarpiu, t.y. paveldimą anuitetą. Tokios pensijos esmė yra ta, kad mirus pensijos gavėjui, pensiją likusį laikotarpį (5, 10 arba 15 metų) gaus, pavyzdžiui, sutuoktinis arba vaikai. Tik dešimtadalis pensijų anuitetų gavėjų pasirinko pensijų anuitetą be paveldėjimo, kuomet jis mokamas iki gyvos galvos, kaip „Sodroje“.

Taigi, išeinant į pensiją, reikia nepamiršti susiplanuoti ir savo papildomas pajamas: nustoti kaupti tikintis didesnės grąžos ir užsitikrinti garantuotas išmokas įsigyjant pensijų anuitetą. Geriausias laikas tam – kai ekonomika yra pakilimo fazėje. Kitu atveju, tikintis uždirbti dar daugiau, kyla pavojus likti „prie suskilusios geldos“, kai didelės viltys ir norai dūžta dėl ekonominio nuosmukio arba sukauptomis lėšomis pats žmogus nebesuspėja pasinaudoti, ir jos atitenka paveldėtojams.

Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė
Gyvybės draudimo bendrovės „Bonum Publicum“ direktorė


Mano Krastas