Ramunė Skirmantaitė: vis dažniau ginekologines ligas sukelia stresas ir pervargimas

Ramunė Skirmantaitė: vis dažniau ginekologines ligas sukelia stresas ir pervargimas

Kategorija:

Miestas:
Ramunė Skirmantaitė: vis dažniau ginekologines ligas sukelia stresas ir pervargimas
Stresas, pervargimas, didelis fizinis krūvis, nepilnavertė mityba vis dažniau siejami su ginekologinių ligų susirgimo atvejais. Minėtos aplinkybės stipriai veikia moters hormoninį foną, dėl kurio auga ginekologinių ligų rizika. Pasak „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Ramunės Skirmantaitės, pastaruoju metu dažnėja atliekamų endoskopinių operacijų skaičius. Ir ne tik dėl gerėjančių diagnostikos sąlygų, bet irtokio gydymo prieinamumo.
Endoskopija – tai viena pažangiausių diagnostikos ir gydymo priemonių medicinoje, leidžianti gydytojams prie ligos židinio žmogaus kūne priartėti kaip galima arčiau, jo nežalojant papildomai. Pažangėjanti endoskopinė chirurgija šiandien jau ne tik leidžia aptiki židinį tiksliau ir saugiau, bet ir sėkmingai jį pašalinti. Endoskopija taikoma įvairioms medicinos sritims, bet ypač pasiteisina ginekologinių ligų gydymo atvejais.
„Endoskopinės operacijos  atliekamos per natūralias žmogaus kūno angas (pvz., makštį) arba nedidelius pjūvius kūne, įvedus optinį prietaisą su chirurginės manipuliacijos galimybėmis.
Endoskopinė chirurgija – tai viena labiausiai žmogaus organizmą tausojančių diagnostikos ir operacinio gydymo priemonių, kurios dėka užtikrinamas saugus ir mažiau kūną žalojantis rezultatas. Šiandien, kai gydymo įstaigos turi galimybę įsigyti reikalingą aparatūrą, daugėja endoskopines operacijas atliekančių gydytojų, esant galimybėms – tai turėtų būti pirmo pasirinkimo operacinis gydymo metodas.
Jis padeda užtikrinti lengvesnį pooperacinį laikotarpį, trumpesnį gijimo laiką, greitesnį darbingumo atstatymą, gerą estetinį vaizdą, mažesnę komplikacijų  (pvz., infekcijų, sąaugų mažajame dubenyje) tikimybę. Chirurgai gali išvengti klaidų, nes operuojamos vietos vaizdas ekrane padidinamas kelis kartus.O ginekologijoje visa tai turi svarbią reikšmę“, − endoskopinės chirurgijos pranašumus akcentuoja akušerė-ginekologė.
Vis dažniau pasitaikančios ginekologinės ligos
Pasak gydytojos, kai kurios ginekologinės ligos „jaunėja“ ir diagnozuojamos dažniau, tai siejama ne tik su paveldimumu, bet ir inovatyviais tyrimo metodais, gerėjančia diagnostika. Didėja gydymo prieinamumas, formuojasi naujas pacienčių požiūris. Jos pradeda tikrintis anksčiau, dažniau, o tai leidžia laiku pastebėti dar nesudėtingus atvejus ir juos išspręsti.
„Šiuo metu vis dažniau pasitaiko jaunesnių pacienčių, kurioms nustatoma gimdos kaklelio displazija. Nereta to priežastis – žmogaus papilomos virusas, ankstyvi lytiniai santykiai, didelė partnerių kaita (daugėja ŽPV viruso nešiotojų). Labai svarbios prevencinės gimdos kaklelio programos. Jų dėka gimdos kaklelio pokyčių atvejų jaunesniame amžiuje užfiksuojama daugiau.
Tuo tarpu vyresniame amžiuje dažnokai diagnozuojama endometro patologija (gimdos gleivinės išvešėjimas, gimdos kūno polipas). Pastaruoju metu dažnėja atliekamų histeroskopinių operacijų skaičius, manau, todėl, kad gerėja diagnostika bei tokių operacijų prieinamumas“, − situaciją apžvelgia specialistė.
Histeroskopija – kas tai?
Ginekologinių ligų atvejais taikomi keli endoskopinės chirurgijos būdai: histeroskopija ir laparaskopija. Histeroskopija – tai   gimdos ertmės  apžiūra naudojant endoskopą, šviesos šaltinį ir gimdos plėtimo terpę. Per makštį, gimdos kaklelį minėta įranga įvedama į gimdos ertmę ir viską stebint ekrane vizualiai kontroliuojant, įvertinama gimdos ertmė, gleivinės pokyčiai, vidinės kiaušintakinės angos bei atliekamos  reikiamos intervencijos, kaip gimdos polipų, pogleivio miomų, gimdos pertvarų, sinechijų (sąaugų), svetimkūnių šalinimas, endometro biopsijos paėmimas.
„Ši operacija taikoma esant neįprastam kraujavimui iš gimdos, stebint gimdos polipus, pogleivio miomas, gimdos kaklelio kanalo pokyčius, įtariant gimdos svetimkūnius, esant nevaisingumui, patiriant persileidimus“, − ligų atvejusir operacijos ypatumus vardina akušerė-ginekologė.
Laparaskopinis gydymo būdas
Neaiškios kilmės skausmams apatinėje pilvo dalyje, nevaisingumo, šlapimo nelaikymo, moters lyties organų nusileidimo ar iškritimo, vidinių lyties organų vystymosi ydų atvejais pasitelkiamas laparaskopinis metodas. Tokio tipo operacinis gydymas atliekamas per nedidelius pjūvius pilvo srityje, įvedant instrumentus su optinio vaizdo sistema.
„Laparaskopiškai galima atlikti beveik visas ginekologines operacijas, kurios daromos laparotomijos būdu (t.y. kaip ir prapjaunant pilvo ertmę): gimdos kūno, gimdos miomų, kiaušidžių, kiaušintakių darinių, sąaugų šalinimą, vidinio kraujavimo stabdymą negimdinio nėštumo, gimdos perforacijos (gimdos sienos prakiurimas)atveju,plyšus kiaušidės cistai “, − gydymo atvejus pateikia R. Skirmantaitė.
 „Baimės akys didelės“
Pasitaiko atvejų, kai pacientės delsia gydytis, baimindamosi operacijos. Tačiau toks delsimas gali pakeisti gydymo apimtis, o neūmius atvejus paversti skubiais. Nelauktas gydymas gali sukelti dar daugiau streso, nei iš anksto suplanuota operacija. Kaip pastebi gydytoja, jeigu sprendimą veikia baimė, su laiku ji gali tik didėti, nes kaip sako pati – juk „baimės akys didelės“.
„Operacijos baimė – normali žmogaus reakcija, nes tai asocijuojasi su skausmu, nežinomybe, pooperacinėmis komplikacijomis. Dažna pacientė tą patiria. Bijoti nereikėtų. Vertėtų su operuojančiu gydytoju aptarti visus neraminančius klausimus: kaip jai pasiruošti, kaip ji vyks, kokios galimos komplikacijos, ar bus reikalingas koks specialus gydymas ar reabilitacija, kiek jis gali užtrukti, kada bus galima grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Manau, abipusiai atsakyti klausimai įtampą ir nežinomybę mažina“, − nebijoti procedūrų skatina „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė R. Skirmantaitė.
 
 

Mano Krastas