R. Markauskas. Popierinė renovacijos priežiūra: ar ir gaisrus gesinsime popieriumi?

Kategorija:

R. Markauskas. Popierinė renovacijos priežiūra: ar ir gaisrus gesinsime popieriumi?
Šį pavasarį pasaulio žiniasklaidą apskriejo vaizdai, kaip užsiliepsnoja ir per keletą akimirkų fakelu virsta daugiabutis Azerbaidžano sostinėje Baku. Skaudi nelaimė nusinešė 16 gyvybių, daugiau kaip 60 žmonių buvo sužeista.
 
Neseniai renovuotas 16 aukštų pastatas liepsnose paskendo neįtikėtinai greitai. To priežastis, ekspertų teigimu, galėjo būti nekokybiškos fasado apdailos medžiagos arba apdailai tvirtinti naudoti lengvai užsiliepsnojantys klijai. Renovuotų pastatų fasadai Azerbaidžano sostinėje liepsnojo jau ne kartą. Tąsyk vietos valdžia sulaukė aštrių visuomenės kritikos strėlių dėl beatodairiško bandymo pagražinti miestą prieš birželio mėnesį Baku vykusias Europos žaidynes.
 
Nors visiems žinoma liaudies išmintis byloja, jog protingi mokosi iš svetimų klaidų, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje renovacijos vežimą traukia pasibaidę arkliai.
 
Už renovaciją mūsų šalyje atsakinga Aplinkos ministerija džiaugiasi įspūdingais daugiabučių atnaujinimo tempais. Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo metu pagal pasirašytas rangos darbų sutartis, atnaujinimo darbai vyksta prie 1303 daugiabučių namų, o renovacijos projektus visoje Lietuvoje įgyvendina net 258 statybinės įmonės. Įgyvendinamų atnaujinimo projektų bendra vertė siekia apie 260 mln. eurų. Artimiausiu metu ketinama pradėti įgyvendinti dar apie 900 daugiabučių renovacijos projektų, kuriems planuojamos 230 mln. eurų investicijos.
 
Būstų atnaujinimo nauda ir reikalingumu abejoja jau turbūt nedaugelis, tačiau kyla klausimas, ar tokiais tempais vykdant renovacijos projektus, užtikrinama atliekamų darbų kokybė? Pelijančios kambarių sienos, trupantys ir blunkantys fasadai, eižėjanti stogo danga – tai tik keletas nusiskundimų, girdimų iš renovuotų būstų gyventojų. Tačiau tai tik tie trūkumai, kuriuos plika akimi pastebi kiekviename namo lange esančiais kontrolieriais pavadinami gyventojai.
 
Kitus renovacijos aspektus statybų neišmanančiam žmogui įvertinti sudėtinga. Vienas tokių – statybinių medžiagų kokybė, atitikimas reikiamiems standartams ir saugumas.
 
Renovacijai skirtų eurų aruodas masina ir statybos rangos įmones, ir medžiagų tiekėjus. Kiekvienas nori atsiriekti kuo didesnę pyrago dalį ir būstų atnaujinimui skirtomis lėšomis papildyti savo kišenes. Tad vis dažniau išgirstame apie nesąžiningą konkurenciją šioje rinkoje – neskaidriai veikiantys statybinių medžiagų tiekėjai, prisidengę tikrovę ne visuomet atitinkančiomis atitikties deklaracijomis, į rinką masiškai tiekia numatytų standartų galimai neatitinkančius produktus. Konkuruojančius legalius gaminius šie nurungia kaina, o renovuojamų objektų šeimininkai lieka it musę kandę.
 
Taip nutinka dėl realios statybų kontrolės stokos – trūkstant resursų dažniausiai atliekama tik dokumentinė patikra. Tai žinodami nesąžiningi rinkos dalyviai, pateikę „tvarkingus“ dokumentus, naudoja galimai nesaugias, reikalaujamos degumo klasės ir kitų kokybinių parametrų neatitinkančias medžiagas. Tokia fasadų apdaila „papuošia“ atnaujinamus daugiabučius, viešąsias įstaigas ir net mokyklas bei vaikų darželius.
 
Dokumentuose atradus neatitikimų, problema ir toliau sprendžiama „popieriniu“ būdu – įtarimų sukėlusiems tiekėjams dažniausiai užtenka pasirūpinti naujomis atitikties techninei specifikacijai deklaracijomis.
 
Efektyviausias sprendimas šiuo atveju būtų realūs fiziniai produktų bandymai. Tačiau tam trukdo rangovai, atsisakantys pateikti bandymams fasado apdailos plokščių. Kokybiškai renovacijai koją kartais kiša ir patys gyventojai. Pastarieji labiau nei nesaugių medžiagų baiminasi pradėjus tyrimą galinčių sustoti būsto atnaujinimo darbų.
 
Skamba kiek komiškai, tiesa? Vartotojų teises ginančios inspekcijos gali skirti valandas tyrinėti prakiurusio bato skylę ar iširusią suknelės siūlę, bet neturi įgaliojimų atlikti gerokai svarbesnio ir brangesnio dalyko – būsto kokybės kontrolės, kurios gyventojai dėl kompetencijos trūkumo patys patikrinti negali.
 
Ar tai tikrai įgaliojimų klausimas, ar paprasčiausiai stinga noro ir iniciatyvos? Valstybė, užsukusi tokio masto renovacijos procesus, turėtų užtikrinti ir gyvenamųjų būstų bei visuomeninių pastatų atnaujinimo kokybę. Tuo tarpu kaltės vertimas „teisės aktams“ ar „gyventojų nenorui“ tėra neveiklumo maskavimas. Inspekcijos sukurtos tam, kad užtikrintų realią kontrolę, o ne vykdytų formalius patikrinimus. Ir jei atlikdami savo darbą susiduria su realiomis kliūtimis, būtina surasti efektyviausius būdus joms pašalinti. Būtini skubūs sprendimai Vyriausybės ir Seimo lygmeniu kol renovacijos traukinys klibančiais bėgiais nenuvažiavo pernelyg toli.
 
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, mūsų šalies daugiabučiuose kasmet kyla beveik 900 gaisrų. Siekiant išvengti nelaimių, būtų išmintinga daugiabučių atnaujinimui naudojamų medžiagų saugumu susirūpinti dar vykstant renovacijai. Galbūt tai padėtų apsisaugoti nuo Baku patirties, kur po daugiabučių gaisrų įsibaiminę žmonės nuo savo namų rankomis plėšė nesaugias apdailos medžiagas.

Raimundas Markauskas
Seimo Darbo partijos frakcijos narys
 

Mano Krastas