Prognozuojami pozityvūs Lietuvos žvejybos laivyno rezultatai 2017 metais

Kategorija:

Miestas:
Prognozuojami pozityvūs Lietuvos žvejybos laivyno rezultatai 2017 metais

Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimų centro Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) parengė ir paskelbė 2017 m. ES laivyno ekonominę ataskaitą. Ši ataskaita yra išsami ES valstybių narių laivyno struktūros ir ekonominių rodiklių apžvalga, parengta remiantis naujausia prieinama informacija. 

ES laivyno metinė ekonominė ataskaita apima devynerių metų periodą 2008-2016 m. ir išsamiai aprašo ES valstybių narių laivyno apimtis, pastangas, įdarbinimą, iškrovimus, pajamas ir išlaidas, taip pat pateikia numatomas prognozes 2017 metams. Ataskaitoje pateikiama ir bendra struktūrinė, ekonominė viso ES laivyno apžvalga su prognozėmis, ir regioninė ES laivyno analizė pagal pagrindinius jūrų baseinus: Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Šiaurės rytų Atlanto, Viduržemio ir Juodosios jūros bei kitų žvejybos regionų.  

Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos žvejybos laivyno pajėgumai augo 2008 – 2015 m. tolimojo plaukiojimo laivyno segmente, nors pagrindinę laivyno struktūros dalį pagal skaitlingumą sudaro mažos apimties priekrantės laivai. Įdarbinimo rodikliai rodo mažėjimą, ypač tolimojo plaukiojimo laivyno segmente. Vidutiniškai 78% visų Lietuvos iškrovimų sudarė tolimuosiuose rajonuose sugautas žvejybos laimikis (daugiausia skumbrės). Ataskaitoje išskiriama, kad 2014 – 2016 metais žvejybos Baltijos jūroje ir priekrantėje iškrovimai didėjo (2015 m. beveik 30%). Pažymima, kad ir iškrovimų vertė pastaruosius trejus metus didėjo vidutiniškai 15 procentų.

Ataskaitoje įvertinami ir pagrindiniai rodikliai, veikiantys ekonominius Lietuvos laivyno rezultatus:

  • rinkos situacija ir prekyba. Čia pažymima, kad visi tolimojo plaukiojimo žvejybos laivyno sugavimai, taip pat dauguma pelaginių rūšių laimikio Baltijos jūroje iškraunama ne nacionaliniuose, o užsienio šalių uostose; o daugiau nei 70% menkių žvejybos Baltijos jūroje laimikio iškraunama Klaipėdos uoste. Pabrėžiama, kad tiek tolimojo plaukiojimo laivynas, tiek pelagines rūšis Baltijos jūroje žvejojanti laivyno dalis priklausoma nuo perdirbimo sektoriaus, o vidutinės pelaginių rūšių žuvų supirkimo kainos 2015 m. didėjo 11%, o 2016 m. mažėjo 6%. Baltijos jūros menkių žvejybos situacija išlieka pakankamai sudėtinga, mažėjančios menkių supirkimo kainos neigiamai įtakoja nemažą dalį žvejybos Baltijos jūroje segmento. Nuo 2008 m. iki 2011 m. didžiausia iškrovimų vertę Baltijos jūroje sudarė menkių sugavimai, o nuo 2011 m. didžiausios pajamos buvo gautos iš šprotų žvejybos. 2015 m. Baltijos jūroje šprotų buvo iškrauta už 2,2 mln. eurų, o menkių už 1,3 mln. eurų.

  • valdymo instrumentai – kaip pagrindiniai instrumentai įvardijami nuo 2017 metų įsigaliojusi perleidžiamųjų teisių sistema ir galimybės žvejybos sektoriui gauti paramą energijos efektyvumui didinti, įrankių selektyvumui gerinti, inovacijoms ir technologinei plėtrai pagal 2014-2020 Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo priemones.

  • žvejybos galimybės ir kvotos – ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvai skirtos žvejybos galimybės tolimuosiuose žvejybos rajonuose, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, mažėja, Baltijos jūroje geresnė situacija yra su pelaginėmis rūšimis, kurių žvejybos kvotos didėja, tačiau menkių žvejybos kvotos nuo 2014 m. mažėja ir tolimesnės perspektyvos remiantis mokslininkų rekomendacijomis nėra optimistiškos.

  • socialinė ekonominė įtaka. Svarbus kriterijus – vidutinės žvejų amžius, nes žvejybos verslo ateities lūkesčiai ir efektyvumas tiesiogiai koreliuoja su darbo jėgos produktyvumu. 2014-2016 m. Lietuvos mažos apimties priekrantės žvejų tarpe net 62% sudarė produktyviausia amžiaus grupė – 25-49 metų žvejai, tuo tarpu atviros Baltijos jūros žvejyboje daugiau nei pusė žvejų priskiriami 50-64 metų grupei. Tolimojo plaukiojimo žvejybos segmente iš esmės fiksuojamas proporcingas pasiskirstymas tarp abiejų minėtų amžiaus grupių. Ataskaitoje pažymima, kad mažiausi atlyginimai Lietuvos žvejybos sektoriuje mokami mažos apimties priekrantės žvejybos segmente ir siekia minimalų mėnesinį darbo užmokestį, Baltijos jūroje žvejojančiųjų atlyginimai beveik du kartus didesni, o tolimojo plaukiojimo laivyno beveik tris kartus didesni.

Pagal ataskaitą galima išskirti pagrindines 2017 m. Lietuvos žvejybos laivyno ekonominės veiklos prognozes:

1.  Tolimojo plaukiojimo laivyno rezultatai labai priklauso nuo kuro kainų, kurių tendencijos išlieka teigiamos žvejybos verslui. Pagrindinių tolimojo žvejybos laivyno sugaunamų žuvų – mažųjų pelaginių rūšių vidutinės supirkimo kainos auga – remiantis preliminariais duomenimis prognozuojama, kad 2017 metais Atlanto stauridžių ir japoninių skumbrių supirkimo kainos didės atitinkamai 4,7% ir 18%.

2. Atviroje Baltijos jūroje žvejojantis laivyno segmentas atsigauna po 2014 metų, kuomet buvo fiksuoti žemiausi ekonominiai veiklos rezultatai bei mažiausios žvejybos pastangos nuo 2004 metų. 2015 metais stebimas žvejybos pastangų didėjimas ir ekonominių rodiklių atsigavimas. 2016 metais šprotų kainoms pakilus 20% ir vis daugiau šio segmento laivų persiorientavus į pelaginę žvejybą, taip pat atsižvelgiant į kuro kainų kritimą buvo fiksuojamos teigiamos ekonominės šprotų ir strimelių žvejybos tendencijos, kurios tikėtina išliks ir 2017 metais. Tuo tarpu menkių žvejybą vykdančiai segmento daliai dėl krentančių vidutinių supirkimo kainų ir prastėjančios išteklių būklės, mažėjančių žvejybos kvotų, 2017 metais projektuojami ekonominės veiklos nuostoliai.

3. Mažos apimties žvejybos sektorius, įvardijamas kaip pagrindinis šviežios žuvies tiekėjas (svarbiausia priekrantės laivyno sužvejojama žuvis – europinė stinta), atsižvelgiant į pozityvias šviežios žuvies vartojimo tendencijas, šiam sektoriui 2016 m. buvo palankūs, numatoma, kad situacija gerės ir 2017 m. Atsižvelgiant į pirminio pardavimo kainų augimą, palankias rinkos sąlygas, vidutinių mažmeninės prekybos degalų  kainų mažėjimą, kompensacijų schemas už ruonių sužalotą žuvį bei sugadintus įrankius tikėtina, kad priekrantės laivyno pelningumas 2017 m. padidės maždaug 5%.

www.zum.lt
 


Mano Krastas