Poezijos atlaidai Utenai padovanojo naują laureatą

Šv. Antanas į poezijos atlaidus Juknėnuose vėl subūrė poezijos mylėtojus. Ir ne tik tuos, kurie mėgaujasi lietuvių poezija, bet ir kuriančius bei skaitančius kitomis pasaulio kalbomis. Susiburti draugėn visus pakvietė du svarbūs įvykiai: tarptautinė poezijos šventė „..ir saulas diementas žėruos…“ bei Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimas.
Rengiama kas dveji metai šiemet tarptautinė poezijos šventė sukvietė poetus iš Gruzijos, Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos. Birželio 11-ąją poezijos šventė skambėjo Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, birželio 12-ąją persikėlė į Juknėnus, Antano ir Motiejaus Miškinių etnografinę-literatūrinę sodybą, kurioje savo poeziją skaitė Eka Javakhisvili, Zaza Bibilashvili (Gruzija), Ekaterina Polyanskaja (Sankt Peterburgas, Rusija), Aleksandra Zinczuk (Lenkija), Marius Burokas, Stepas Eitminavičius, Jurgita Jasponytė, Birutė Jonuškaitė, Alvydas Katinas, Vytautas Kaziela, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Viktoras Rudžianskas, Petras Panavas, Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė, Daiva Molytė-Lukauskienė, Ričardas Šileika (Lietuva).
Bet viena svarbiausių priežasčių nemažam būriui poezijos mylėtojų sugūžėti į brolių Miškinių sodybą – tai Antano Miškinio literatūrinės premijos teikimas. Šiais metais buvo išrinktas jau keturioliktasis premijos laureatas. Džiugu sakyti, kad juo tapo Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Alvydui Katinui premiją buvo skirta už trečiąją eilėraščių knygą „Vaikšto vienas“.
Merą sveikino ir gėlėmis apibėrė Seimo narė Milda Petrauskienė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos direktorė Giedrė Šorienė, Utenos kultūros centro direktorė Asta Motuzienė, puodžių karalius Vytautas Valiušis, Utenos rajono savivaldybės administracijos vardu – administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė bei kiti. Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė ir Daugailių klebonas kun. Saulius Kalvaitis, į šventę atvykę šiek tiek pavėlavę, „papuošė“ Alvydą Katiną ąžuolų lapų vainiku.
Skirtoji premija Alvydo Katino rankose buvo visai neilgai: ištvermingai atlaikęs sveikintojų antpuolį, paskaitęs savo poezijos, meras susirinkusiems pranešė netikėtą žinią: Antano Miškinio literatūrinę premiją nutarė paaukoti Antano ir Motiejaus Miškinių etnografinei-literatūrinei sodybai.
Poezijos atlaidus paįvairino ne tik lietus: birželio žalumoje skendinčios sodybos erdvėje skambėjo eksperimentinio postfolkloro grupės Sen Svaja atliekamos lietuvių ir kitų tautų folkloro dainos. Šmaikščiai, neieškodami žodžio kišenėje, šventei „dirigavo“ poetai Vytautas Kaziela ir Regina Katinaitė-Lumpickienė. Tad lietus, smagiai palaiminęs atlaidų pradžią, buvo tik tarp kitko: jis nenuliūdino, o pralinksmino ir laureatą, ir skaitančius, ir klausančius.
Juknėnuose poezijos šventė nesibaigė: ji toliau tęsėsi prie Utenos kultūros centro, kur vyko jaudinantis poezijos ir muzikos vakaras. Į vieną pynę kartu su šventės „…ir saulas diementas žėruos…“ dalyvių skaitomomis eilėmis pynėsi Baltijos gitarų kvarteto atliekama muzika..

Lolita Kaminskienė