NAUJIENOS

Pirmą kartą paskelbti Mokyklų bendruomenių metai

Kategorija:

Tradicinėje savivaldybių švietimo padalinių vadovų konferencijoje „Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“, į kurią atvyko ir savivaldybių politikų, ir tėvų, ir mokinių sąjungos atstovai, dalyvavusi švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė pažymėjo, kad šiemet pirmą kartą paskelbti Mokyklų bendruomenių metai, parodantys, kad ugdymo kokybė siejasi su glaudžiu mokyklos, mokinių savivaldos ir tėvų bendradarbiavimu.
„Siekiant išsiaiškinti kiekvieno jų lūkesčius, konferencijoje pirmą kartą buvo suformuotos darbo grupės. Jų pateikti pasiūlymai ministerijai labai svarbūs. Jie padeda geriau suprasti, kokių permainų reikia mūsų švietimo sistemoje“, – po konferencijos sakė viceministrė.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė kalbėdama konferencijoje apžvelgė šių mokslo metų naujoves, pabrėždama, kad visomis jomis siekiama geresnės ugdymo kokybės ir geresnių ugdymo rezultatų. Atsižvelgiant į mokinių pageidavimus mokykloje gauti ne tik akademinių žinių, bet visapusišką asmenybės ugdymą, ministerija nuo spalio 1 d. įveda neformaliojo ugdymo krepšelį. Šis modelis – galimybė išplėsti neformaliojo ugdymo sritis ir formas.
Į konferenciją atvykusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analitikė dr. Claire Shewbridg konstatavo, kad Lietuva sėkmingai tvarkosi su mažėjančio vaikų skaičiaus nulemtais mokyklų tinklo pertvarkos iššūkiais..
„Buvo malonu išgirsti analitikės nuomonę, kad kitos šalys galėtų mokytis, kaip Lietuva susidarius nepalankiai demografinei situacijai, pertvarko švietimo tinklą, – įspūdžiais dalijasi Genoveita Krasauskienė. – Švietimo analitikė pabrėžė Lietuvos švietimo finansavimo mechanizmo skaidrumą ir pakopomis išdėstytą vadybos sistemą – atsakomybės paskirstymą pradedant ministerija, per savivaldybes ir baigiant mokyklomis. Tai, pasak dr. Claire Shewbridge, turi daug autonomijos tarptautiniame kontekste. Kalbėdama apie finansavimą ekspertė pažymėjo, kad jis turi būti pakankamas, tačiau tiesiogiai rezultatų nelemia. Kaip itin reikšmingą finansavimo kryptį dr. C. Shewbridge išskyrė investicijas į ateities mokytojus – jaunų motyvuotų pedagogų pritraukimą į mokyklas, pabrėždama, kad tai ypač svarbu didėjant pensinio amžiaus greitai sulauksiančių pedagogų skaičiui. Svarbiu švietimo ugdymo kokybės momentu ekspertė minėjo ir kokybišką ankstyvąjį ugdymą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir bendradarbiavimo skatinimą. Analitikės nuomone, reikšminga, kad šie metai Lietuvos švietime paskelbti bendruomenių metais, nes rezultatai priklauso nuo visų suinteresuotų šalių įnašo į bendrą veiklą.“
Konferencijos pabaigoje siūlymus pateikė darbo grupės. Mokiniai išskyrė mokytojų kompetencijos trūkumą, per mažą mokinių atsakomybės jausmą, bendruomeniškumo poreikį. Jie pasiūlė norintiems studijuoti pedagogikos studijas taikyti griežtesnius reikalavimus, paskatinti tėvus dažniau stebėti pamokas ir ieškoti įvairesnių būdų atsiskaitymams bei žinių patikrinimui, numatyti nuobaudas už nusirašinėjimą.
Tėvų grupė kaip pagrindines problemas įvardijo sudėtingus egzaminus ir mokymo programas, saugumą mokykloje ir pažymėjo, kad trūksta dėmesio gabiems vaikams. Tėvai siūlo organizuoti saugiausios mokyklos savivaldybėje konkursą, rengti tėvų dienas, paankstinti mokytojų pensinį amžių, o dirbančiųjų kvalifikaciją nuolat tobulinti. Taip pat jie siūlo numatyti baudas tėvams už vaikų praleidžiamas pamokas.
Savivaldybių švietimo padalinių vadovų nuomone, dirbant švietimo srityje dažnai susiduriama su neužbaigtais darbais, o taisyklės keičiamos nepabaigus proceso.
Savivaldybių politikai, pristatydami savo darbo grupės išvadas, pažymėjo, kad mokyklos vadovų kompetencija ir kadencija turi sietis su atestacijos rezultatais, savivaldybių tarybos turi priimti sprendimus dėl sveikos gyvensenos ir vertybių formavimo, o valstybė turi skirti daugiau dėmesio šeimos institutui. Jų nuomone, savivaldybės galėtų griežtai prižiūrėti alkoholio kontrolės įstatymo laikymąsi viešuosiuose renginiuose, organizuoti pozityvios tėvystės mokymus bei daugiau teisių ir galimybių suteikti mokyklos savivaldai.

2015-2016 mokslo metai skaičiais 
Rugsėjo 1-ąją į mokykla ateis tūkstančiu pirmokų daugiau nei pernai – per 29 tūkstančius. Abiturientų, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo  daugiau kaip 3 tūkstančiais: nuo 30,5 tūkst. iki 27 tūkst. Mažėja ir bendras mokinių skaičius: jų mokysis 13 tūkst. mažiau nei pernai, arba 330 tūkst. Bendrai pastaraisiais metais mokinių mažėjimas lėtėja (palyginimui 2010-2011 m.m. mažėjo 24 tūkst. 2014-2015 m.m. – 12 tūkst.) Mokyklų ir mokytojų skaičius išlieka panašus kaip pernai: apie 33 tūkst. mokytojų ir apie 1200 mokyklų. 3 tūkstančiais mažėja ir studentų aukštosiose mokyklose: studijuos apie 135 tūkst.  studentų (pernai 138 tūkst.).

Parengė Genovaitė Paulikaitė
 
  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai
  • Edukacinės programos
  • Nakvynė






Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė
Mano kraštas

Partneriai