Pensijų kaupimas: 4 naudos kaupiančiajam iš valstybės

Privatus kaupimas pensijai yra savarankiškas asmens sprendimas, tačiau atnaujinta antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema pasižymi 4-iomis konkrečiomis naudomis kaupiančiam žmogui.

Pirmiausia valstybė į kiekvieno 3 proc. pensijai atidedančio asmens „kaupimo sąskaitą“ šįmet skiria 196 eurus per metus. Be to,  nuo šių metų 1,55 proc. punkto buvo sumažinti mokesčiai kiekvienam dirbančiajam, nuosekliai mažinami privačių pensijų fondų atskaitymai, o kaupiantieji daugiau nei 3 proc. galės pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčių lengvata nustatytą kaupimo ribą viršijančiai sumai.

Antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema yra labai svarbi pensijų sistemos dalis, nes kaupiančiam žmogui gali užtikrinti priedą prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Ši sistema buvo atnaujinta nuo 2019 metų tam, kad kaupimas taptų tvirta „pagalve“, jeigu išsipildytų juodžiausias Eurostato scenarijus, pagal kurį jau 2050 metais 5 darbingo amžiaus žmonėms teks 3 senatvės pensininkai.  
 

Pirma nauda: 196 Eur per metus – į kiekvieną „pensijų kaupimo sąskaitą“

Kiekvienas 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio pensijų kaupimui skiriantis žmogus, iš valstybės į savo „pensijos kaupimo sąskaitą“ gauna po 16,4 eurų kiekvieną mėnesį kaip paskatinimą. Per metus susidaro 196,8 eurų valstybės skiriama suma, kurios tampa kaupiančio žmogaus nuosavybe.

Ši suma kiekvienais metais keisis, priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio pokyčių, nes valstybė kiekvienam kaupiančiam po 3 proc. skiria po 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo. Vadinasi, augant vidutiniam darbo užmokesčiui šalyje, augs ir valstybės paskatos kaupimui vertė.

Žmonės, kurie kaupia po 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, iš valstybės biudžeto taip pat gauna paskatinamąją įmoką, bet ji yra mažesnė ir siekia po 0,3 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo. Valstybės parama auga kartu su asmens įmoka – kai įmoka pasieks 3 proc., valstybės dalis bus 1,5 proc.

Antra nauda: 244 mln. Eur – gyventojų pensijų kaupimui iš valstybės per mokesčius

Kadangi pensijų kaupimas yra ypatingai svarbi pensijų sistemos dalis, pertvarkant mokesčių sistemą buvo sutarta sumažinti mokestinę naštą dirbantiesiems 1,55 proc. punkto –  1 proc. punktu nustatytas mažesnis gyventojų pajamų mokestis ir 0,55 proc. punkto mažesnės įmokos „Sodrai“, kad kaupimas pensijai gyventojams nebūtų našta.

Finansų ministerijos duomenimis, sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas sudaro 145 mln. eurų, mažesnės įmokos „Sodrai“ – 99 mln. eurų.

Tai reiškia, kad 244 mln. eurų lieka Lietuvos gyventojų piniginėse ir sudaro sąlygas pasirūpinti savo senatve.

Padalinus iš 1,39 mln. dirbančiųjų, galėtume sakyti, jog vidutinis Lietuvos dirbantysis nemažindamas savo įprastų išlaidų kaupimui papildomai įgijo po 175 eurus per metus.

Trečia nauda: sumažinti pensijų fondų administravimo mokesčiai

Reformuojant pensijų kaupimo sistemą buvo nuspręsta sumažinti pensijų fondų atskaitymus arba, paprastai tariant, administravimo mokesčius.

Jeigu iki šiol pensijų fondų valdymo atskaitymai galėjo siekti iki 1 proc. nuo pensijų fonde esančių lėšų vidutinės metinės vertės, tai nuo 2019 m. administravimo mokesčiai negali būti didesni nei 0,8 proc., nuo 2020 m. – ne didesni nei 0,65 proc., nuo 2021 m. – 0,5 proc.

Kai pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė siekia 2,5 mlrd. eurų, atskaitymų viršutinė riba mažinama iki 0,4 proc.

Tai reiškia, kad mažėjant administravimo mokesčiams, gyventojų kaupimas taps pigesnis.

Ketvirta nauda: realus paskatinimas kaupti daugiau

Pensijų kaupimo standartas yra 3 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Pradedantys kaupti arba anksčiau kaupę tik „Sodros“ lėšomis, gali atidėti po 1,8 proc., bet jų įmoka per penkerius metus užaugs iki standartinių 3 proc. Jeigu gyventojas nori kaupti daugiau nei numato standartinė formulė – jis turėtų apie tai pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei.

Žmonės, kurie kaups daugiau nei numatytieji 3 proc., galės pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata – šių įmokų dydžiu bus mažinamos apmokestinamosios pajamos, vadinasi, deklaravus pajamas bus galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Jeigu prie darbuotojo kaupimo pensijų fonde papildomai  norės prisidėti darbdavys, jam irgi bus taikoma pajamų mokesčio lengvata.

Lietuvoje šių metų sausio mėnesį buvo 1,29 mln. antroje pakopoje pensijas kaupiančių asmenų, tačiau iš jų valstybės paskatas už sausį gavo 839 tūkst. žmonių, kurie mokėjo įmokas. Likusieji yra arba išvykę, arba tą mėnesį neturėjo darbo pajamų, arba yra savarankiškai dirbantys asmenys ir įmokas pensijų kaupimui sumokės bei paskatą gaus deklaruodami šios veiklos pajamas.

SADM inf.