NAUJIENOS

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas – geresnės kokybes link

Kategorija:

Spalio 13 dieną švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė dalyvavo Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro renginyje „Veiksmingas kvalifikacijos tobulinimas – pedagoginės bendruomenės sėkmės kriterijus“. Renginio dalyvius pasveikino „Baltijos“ gimnazijos teatras. Po jų pasirodymo pedagogus pasveikino Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė. Kadangi centras visai neseniai persikėlė į „Baltijos“ gimnazijos patalpas, vicemerė pabrėžė  mokyklos ir centro bendradarbiavimo svarbą. Pasak jos, kartu mokymo įstaigos sugebės įsiklausyti, ko labiausiai reikia mokytojui.
 
Viceministrė Genoveita Krasauskienė, sveikindama susirinkusius pedagogus diskutuoti itin aktualia – pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tema, pažymėjo, kad šios Vyriausybės programoje pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiriamas išskirtinis dėmesys. „Valstybinės švietimo strategijos pirmasis tikslas yra tiesiogiai susijęs su būtinais mokytojų bendruomenės kokybiniais pokyčiais: „pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai“. Pirmoji mano ir daugelio švietime dirbančių asmenų reakcija yra kupina nepasitikėjimo – argi mūsų mokytojai nėra reflektyvūs ir nuolat tobulėjantys, argi jie nerezultatyvūs?.. Tačiau gilinantis į šio strateginio siekio detalesnius tikslus, aiškėja, kad čia kalbama apie kokybinius pokyčius: mūsų pedagoginei bendruomenei labai trūksta vienalytiškumo, susitelktumo ir bendradarbiavimo; mokytojai nėra pratę reflektuoti savo veiklos ir jos pagrindu koreguoti ugdymą, kad pasiektų geresnių mokinių ugdymo rezultatų. Visa tai susiję su mokytojo profesijos prestižu. Daugelį problemų padėtų spręsti nuosekli, išplėtota pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema, orientuota į visų suinteresuotų asmenų poreikių tenkinimą, – kalbėjo viceministrė. – Visi pritarsite, kad Lietuvoje mokytojo profesijos tikrai niekas nelaiko prestižine. Tą rodo ne tik stojimo į pedagogines studijas rezultatai, tą demonstruoja dirbančių mokytojų nuotaikos, patvirtina ir viešoji nuomonė. Dažnai klaidingai manoma, kad prestižą lemia atlyginimas. Ne, prestižas yra gerokai sudėtingesnė sąvoka ir reiškinys. Žinoma, prestižui įtaką daro atlyginimas ir kitos „naudos“ (pvz., atostogų trukmė ir garantuotos atostogos vasarą), bet nė kiek ne mažiau svarbi darbo (t.y. mokyklos) aplinka, mokyklos bendruomenė, mokslo ir žinių prestižas, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros galimybės, kiti specifiniai dalykai (asmeniniai įsitikinimai, giminės tradicija ir kt.)
Šių dedamųjų sąryšingumą patvirtino šiais metais atliktas organizacijos CIVITTA tyrimas, kurio rezultatai kaip tik buvo pristatyti. Atliktame tyrime kaip tik analizuota mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema ir jos efektyvumas. Nustatyta, kad mokytojų kvalifikacijos tobulinimui skiriama labai daug lėšų (sudedant mokinio krepšelio, Europos Sąjungos Struktūrinių fondų, savivaldybių ir pačių pedagogų kvalifikacijos tobulinimą teikiančių juridinių asmenų lėšas) – vidutiniškai po 300 Eur kasmet. Tačiau paradoksas akivaizdus – lėšų skiriama vis daugiau, bet ugdymo kokybė ir mokinių ugdymosi rezultatai negerėja arba gerėja labai menkai. Dar daugiau – visos savivaldybės kasmet gražiną į biudžetą dalį lėšų nepanaudotų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui, nors mokytojai nuolat skundžiasi, kad jie priversti kompetencijas tobulinti iš savo lėšų... Tai kurgi esminiai trukdžiai?
Tiek tyrime nustatyta, tiek ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus duomenimis didžiausia pedagogų kvalifikacijos tobulinimo problema – lėšų panaudojimo efektyvumas: didžiulės lėšos skiriamos vienadieniams renginiams, kurie nekuria jokios pridėtinės vertės, kvalifikacijos tobulinimo pasiūla nesiejama su realiais mokytojo veiklos gerinimo siekiais, su mokytojo ir mokyklos kokybe. Iš diskusijų su Lietuvos švietimo centrų asociacijos valdyba ir jų pateiktų duomenų aiškėja, kad tokį pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginių fragmentiškumą lemia ne itin nuoseklus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo planavimas mokyklose, dažnai nueinama lengviausiu keliu – mokytojai renkasi tuos kursus ir seminarus, kurie yra siūlomi, net ir tuo atveju, kai jie visiškai neaktualūs konkrečiam mokytojui ar mokyklai. Ne paslaptis (tą patvirtina ir tyrimas), kad kai kas renkasi renginius pagal kainą, o ne pagal aktualumą. Žinoma, kaip nesirinksi, jei ji svyruoja nuo 37 euro centų už valandą vienam dalyviui iki 66 eurų...“
Viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžė žingsnius, kurie pradėti nuosekliai daryti ir kurie bus daromi artimiausiu metu, gerinant situaciją pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje.
  1. Akivaizdu, kad svarbiausias žingsnis – pedagogų kvalifikacijos tobulinimo planavimas visais lygmenimis, kad efektyviau ir tikslingiau būtų panaudojamos lėšos ir būtų pasiektas geriausias rezultatas:
  • Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus:
  • 1. Pedagogų profesinių kompetencijų stiprinimas ir tobulinimas, orientuojantis į XXI a. reikalingas kompetencijas, kūrybiškumo ugdymą, tarpdalykines sąsajas, kompleksiškų tikrovės reiškinių pažinimą, problemų sprendimą, mokomuosius tyrimus ir kitas tarpdalykines inovacijas, siekiant mokinių pasiekimų gerinimo ir atsižvelgiant į individualius mokinių ugdymosi poreikius.
  • 2. Pedagogų kompetencijų ugdymas, perteikiant pilietinio, teisinio švietimo, nacionalinio saugumo, medijų informacijos analizės temas.
  • 3. Pradedančių mokytojų kompetencijų tobulinimas ir sisteminga pagalba profesinės karjeros pradžioje; pradedančių mokytojų mentorių rengimas; pedagoginių kompetencijų suteikimas į mokytojo profesiją ateinantiems asmenims, dirbantiems pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ir neturintiems reikiamo pasirengimo.
  • 4. Profesijos mokytojų bendrųjų, profesinių ir specialiųjų kompetencijų tobulinimas sektoriniuose centruose ir inovatyviose įmonėse.
Šie kvalifikacijos tobulinimo prioritetai turėtų labiau koncentruotis į tam tikras kvalifikacijos tobulinimo kryptis, konsoliduoti lėšas, o mokykloms ir švietimo centrams tarsi suvokti „valstybės užsakymą“ – kokius kvalifikacijos tobulinimo renginių inicijuoti ar rinktis tikslingiau. Itin norėčiau akcentuoti pirmąjį prioritetą, kuris siejamas su XXI amžiaus mokytojui būtinomis kompetencijomis, tokiomis kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas, reflektyvumas, gebėjimas vykdyti tyrimus, lyderystė, ekonominis ir finansinis raštingumas, IKT gebėjimai, informacinis raštingumas, duomenų analizės gebėjimai, sveika gyvensena ir t.t. Šis prioritetas yra tiesiogiai susijęs su pirmuoju Valstybinės švietimo strategijos siekiniu ir, tikėtina, dėmesys jam dar ne vienerius metus bus akcentuojamas.
  1. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema šiuo metu yra labai tiesiogiai ir glaudžiai susieta su mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos tvarka. Jau ne vienerius metus įvairiais lygmenimis skamba motyvuoti siūlymai keisti mokytojų atestacijos tvarką, atsieti ją nuo kvalifikacijos tobulinimo sistemos, nes toks susiejimas gimdo kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų ‚medžioklę“, bet nekuria tikro mokytojo poreikio tobulinti savo kompetencijas siekiant geresnių darbo rezultatų, o ne popierinių kvalifikacijos tobulinimo valandų. Pertvarkoma mokytojų atestacijos tvarka turėtų būti siejama su mokytojo karjeros galimybėmis, pvz., mokytojas metodininkas galėtų būti pradedančiųjų mokytojų mentorius, arba galėtų konsultuoti kitus mokytojus ar mokyklas tam tikrais veiklos klausimais, švietimo centrų lektoriais-praktikais, mokytojai ekspertai galėtų tapti nacionalinių programų rengėjais ir/ar vertintojais, naujų mokymo priemonių ar vadovėlių iniciatoriais ir/ar rengėjais. Tokia mokytojų veiklos karjera ne tik leistų tinkamiau panaudoti savo mokyklos kontekstą „praaugusių“ mokytojų potencialą, bet ir leistų mokytojams rinktis skirtingas, labiau širdžiai mielas papildomas veiklas...
  2. Šiuo metu intensyviai diskutuojama apie pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos darninimą: yra parengta pluoštas dokumentų projektų, kuriuos pataisius, paredagavus reikėtų teikti svarstyti visuomenei viešai. Tarp jų jaunojo mokytojo mentoriaus rengimo galimybės, pareigos ir funkcijos. Šiais metais Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone mokytojo karjerą pradėjo 12 jaunų mokytojų, jiems tikrai prireiktų kvalifikuota vyresniųjų, patyrusių kolegų pagalba, neprošal būtų ir kvalifikacijos tobulinimo renginiai, nes, pripažinkime, aukštoji mokykla duoda pakankamus teorinius pagrindus, bet praktinės patirties jauniesiems, natūralu, gerokai pritrūksta. Mentorystės programos turėtų padėti jauniems mokytojams adaptuotis mokykloje, suteikti būtiną informacinę ir praktinę pagalbą, nes senstant mokytojų bendruomenei, labai svarbu, kad kuo daugiau jaunų žmonių imtų rinktis mokytojo profesiją.
  3. Švietimo įstatyme yra užfiksuota, kad mokytojas privalo 5 dienas per metus tobulinti savo kvalifikaciją. Teisinės prievolės yra gerai, tačiau ar efektyvu... Toks reikalavimas neprisideda prie kvalifikacijos tobulinimo kokybės stiprinimo, todėl ieškome būdų, kaip tas „privalomas“ dienas paversti maksimaliai efektyviomis. Vienas iš variantų – suskurti vadinamų nacionalinių programų pasiūlą. Šios programos būtų dar viena galimybė mokytojams rinktis aktualias, nebūtinai artimiausio švietimo centro rengtas kvalifikacijos tobulinimo programas. Tokias programas turėtų organizuoti nacionalinio lygmens institucijos. Šiuo metu pradėta derinti galimų programų pasiūla. Pavyzdžiui, ne vienerius metus kalbame apie mokinių pasiekimų gerinimą, Nacionalinis egzaminų centras yra parengęs instrumentus, kuriais pradeda naudotis mokyklos, tačiau pravartūs būtų nuoseklūs mokymai, kaip tinkamai ir efektyviai naudoti šiuos mokinių pasiekimų tyrimų testus, kaip interpretuoti gautą informaciją ir pan. Taigi sumanymas, manytume, tikrai bus naudingas mokytojams ir mokykloms bei prisidės prie švietimo kokybės.
„Kalbos pabaigoje norėčiau pasidžiaugti, kad Klaipėdos krašte veikia ne tik šis švietimo centras, bet ir Klaipėdos universitetas sėkmingai vykdantis ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas. Taigi šio krašto (ir ne tik šio) mokytojai gali rinktis kvalifikacijos tobulinimo renginius pagal savo ir mokyklos poreikius, nes šių institucijų sveika konkurencija ir protingas bendradarbiavimas stiprina kokybę, – kalbėjo viceministrė. – Linkiu visiems susirinkusiems energijos ir ryžto, tikiu, kad šios dienos diskusijos padės visiems švietimo dalyviams siekti ne savo tikslų, bet ir prisidės prie kokybės.“
 
Renginyje mintimis dalijosi psichologas Evaldas Karmaza, kuris akcentavo iššūkius, kuriuos pedagogui tenka įveikti šiandien. Kristaus Karaliaus parapijos klebonas Virgilijus Poškus palinkėjo, kad Pedagogų švietimo ir kultūros centras savo darbais mokytojams sukurtų tokią atmosferą, kad „galvoje būtų šviesiau, o širdyje – šilčiau“. Centro metodininkai pristatė įstaigos veiklas, aprodė naujas patalpas. Šventinę nuotaiką kūrė 2014 m. Metų mokytojas S. Treščenkinas ir mokytojų muzikinė grupė „Antro posmelio klubas“.
 
Genovaitė Paulikaitė
 
 
  • Lankytinos vietos
  • Maršrutai

Muziejai

Juknaičių parkas

Saugų malūnas – lentpjūvė







Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė
Mano kraštas

Partneriai