Pavadinimas tas pats, o produktai skirtingi

Apie tai, kad žinomų kompanijų to paties prekinio ženklo gaminiai, tiekiami senosioms ES šalių narių rinkoms ir naujosioms, seniai kalbama. Tai, kaip rugsėjo 19 dieną vykusioje spaudos konferensijoje, kurioje buvo pristatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktų tyrimų rezultatai, pažymėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, seniai vieša paslaptis. Tik ji iki šiol nebuvo pagrįsta tyrimais.
Ištirti atrinkti 33 maisto produktai
Siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos rinkoje esantys to paties prekės ženklo ir to paties pavadinimo maisto produktai yra vienodos sudėties ir kokybės, kaip ir kitose ES šalyse buvo pasirinkti 33 Vokietijoje ir Lietuvoje parduodami maisto produktai. Šeši iš jų – gyvūninės kilmės. Tai žuvies, mėsos ir prieno gaminiai. Ir 27 negyvūninės kilmės produktai: sausi ptsryčiai, kava, arbata, kakava, sausainiai, šokoladas, gaivieji gėrimai, majoneas, padažai, bulvių trašučiai, kūdikių maistas ir šokoladinis kremas. Kaip teigė VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė, iš 33 rūšių maisto prekių net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoje pigaus palmių aliejaus bulvių traškučių skrudinimui vartotas saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtissmulkiu šriftu ant pakuočių. Pavyzdžiui, sausainiai „Milka choco cookies“ su pienu ir šokolado gabalėliais skyrėsi šokolado kiekiu. Vokietijoje parduodamuose sausainiuose šikolado gabalėliai sudaro 35 proc., Lietuvoje – 32 proc. Vokietijoje parduodamame sojų gėrime „Alpro soya original su kalciu“ yra vienas maisto priedas, Lietuvoje – du maisto priedai. Vokietijoje parduodamoje šaltojoje arbatoje Nestea ir gėrime „Liptons“ (persikų skonio) nėra fruktozės ir steviolio glikozido, kas aptikta parduodamouse Lietuvoje. Lietuvoje parduodmauose bulvių traškučiuose „Lay‘s salted“ be saulėgrąžų aliejaus aptikta ir palmių aliejaus, kuris mityboje nėra rekomenduotinas. Lietuvai tiekiamuose mažiau saldžiuose traškiuose dribsniuose su šokoladu „Vitalis“ palmių aliejus naudojamas vietoj saulėgrąžų aliejaus. Vokietijos rinkai tiekiamame jogurte „Activia su braškėmis“, braškių 9 proc, Lietuvos rinkai tiekiamame to paties pavadinimo jogurte – 8,2 proc. Ir dar papildomai įdėta tirštiklių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, dažiklių. Lietuvoje parduodamame tuno pjausnyje „Rio mare“ dedamos salierų ir svogūnų kvapniosios medžiagos, parduodamame Vokietijoje jų nėra.
Kaip teigė L. Mačytė, skyrėsi ir šių prekių, parduodamų Vokietijoje ir Lietuvoje, ženklinimas. Tačiau, kaip pažymėjo žemės ūkio ministras B. Markauskas, nepaisant, kad ant pakuotės sudėtis ir surašyta, žmogus dažniausiai tos informacijos net neskaito, o renkasi prekę pagal jos prekinį ženklą. Be to, ir perskaitęs sudėtį, ne kiekvienas pirkėjas gali suprasti, kas slypi po priedo pavadinimu.
„Turiu patikinti, kad visi šie produktai, nepaisant skirtingų ingredientų, yra saugūs vartoti“,– teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs VMVT direktorius Darius Remeika.
Negali būti antrarūšių
Nepaisant, kad produktuose naudojamos tik saugios medžiagos, žemės ūkio ministras pabrėžė, kad toks vartotojų rūšiavimas netoleruotinas. ES, anksčiau didesnį dėmesį skyrusi maisto produktų saugumui, pastaruoju metu atsigręžia į produktų sudėtį. „Man nepatinka mintis, kad kur nors Europoje galėtų būti kokių nors antrarūšių piliečių“, – yra pasakęs Europos Komisijos pirmininkas Jean Claude Junker.
 „Jei vartotojas perka visoje ES žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi tai užtikrinti. Nemanau, kad kokybiškesnių ingredientų naudojimas drastiškai pabrangintų gamybą”,– komentuoja šiuos skirtumus ministras. B.Markauskas citavo Europos komisarę Věrą Jourovą, atsakingą už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę: „Matome augantį tų vartotojų nepasitenkinimą, kurie vyksta svetur pirkti geresnės kokybės prekių ir pirmąkart aiškiai sakome: tai – nesąžininga komercinė praktika“. Kaip teigė ministras, komisarė yra pažadėjusi kitąmet pradėti tyrimą ES mastu, kuris apims ne tik maisto prekes, ir imtis veiksmų situacijai keisti. Tikimasi, kad bus tiriamos ne tik maisto produktų, bet ir skalbimo priemonių, ploviklių, šampūnų sudėtys, nes skirtumai pastenimi ir be didesnių tyrimų.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tikisi, kad patys gamintojai nelaukdami tolesnių Europos Komisijos žingsnių patys imsis vienodinti gaminių kokybę, nes Europoje skirtingos kokybės produktai vienodomis etiketėmis netoleruotini.
Į žurnalistų pateiktus klausimus, kokios priežastys lemia sudėties skirtumus, ministras atsakė lakoniškai, kad priežastys gali būti įvairios ir pasigedo, kad tyrime nėra palygintos tų pačių produktų, parduodamų Vokietjoje ir Lietvoje kainos. „Jei Lietuvos pirkėjai moka tiek pat ar net brangiau negu Vokietijoje, tai visiškai netoleruotinas dalykas“, – sakė Bronius Markauskas.
Spaudos konferencijoje trumpai buvo iškelta ir kita problema – ne be nuodėmės ir Lietuvos gamintojai, kurių dalis vienokius produktus gamina senųjų ES šalių narių rinkai ir kitokios sudėties to paties pavadinimo gaminius patiekia Lietuvos pirkėjams.

Genovaitė Paulikaitė