Patvirtintos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių gairės

Seimas priėmė Seimo nutarimą dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo. Už nutarimą balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 24 parlamentarai.

Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėmis siekiama nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Pagal priimtą dokumentą bendrojo ugdymo pokyčių bus siekiama šiose srityse: ugdymo turinio, pedagogų rengimo ir karjeros, edukologijos srities mokslinių tyrimų, mokyklų strateginio valdymo, bendrojo ugdymo finansavimo.

Seimo nutarimu patvirtintose gairėse ugdymo turinio kaitos strateginiai uždaviniai – parengti į kompetencijų plėtotę orientuotas bendrojo ugdymo programas, užtikrinti tinkamus materialiuosius mokymo(si) išteklius, tobulinti asmeninių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą.

Dėmesys bus skiriamas pedagogų rengimo kaitos ir karjeros užtikrinimui. Bus siekiama parengti šiuolaikinio pedagogo kompetencijų aprašą, suderintą su Studijų pakopų aprašu, suformuoti nacionalinę pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą, sukurti pedagogų veiklos vertinimo ir nuoseklios karjeros prielaidas.

Tarp bendrojo ugdymo plėtotės strateginių uždavinių – ugdyti pedagogų gebėjimus atlikti tyrimus, orientuotus į ugdymo turinio ir proceso tobulinimą, įgyvendinti ugdymo inovacijų žvalgomuosius projektus, koordinuoti ugdymo tyrimus ir inovacijas vykdančių įstaigų veiklą.

Mokyklos kaitos strateginiais uždaviniais bus siekiama skatinti mokyklų savarankiškumą ir įvairovę, formuoti mokyklos kokybės kultūrą, stiprinti mokyklos ir vietos bendruomenės sąveiką.

Bendrojo ugdymo finansavimo strateginiai uždaviniai – didinti bendrojo ugdymo prieinamumą, įdiegti mokytojo karjeros ypatumus atitinkančią atlyginimų sistemą, užtikrinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimą, orientuojantis į sisteminį poveikį.

„Nuo 2006 metų Lietuva dalyvauja tarptautinėje mokinių pasiekimų vertinimo programoje. Visose tyrimo srityse – gamtamokslio, matematinio raštingumo ir skaitymo gebėjimų – Lietuvos mokinių pasiekimai žemesni už tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį. Dauguma Lietuvos mokinių sėkmingai atlieka pagrindinių žinių atkūrimo ir žinomų taisyklių taikymo užduotis, tačiau gerokai mažiau įveikia probleminius, integralaus mąstymo ir kūrybiškumo reikalaujančius uždavinius. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenys rodo statistiškai reikšmingus ugdymo kokybės skirtumus tarp mokyklų, ypač tarp miesto ir kaimo mokyklų, kai kuriose gebėjimų vertinimo srityse reikšmingai skiriasi merginų ir vaikinų pasiekimai“, – pažymima projekte dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių. Šiame dokumente pažymima, kad mažėjant bendrojo ugdymo mokyklų skaičiui kaimo vietovėse, ribojamos gyventojų galimybės gauti kokybišką bendrąjį ugdymą ir neformalųjį švietimą. Mokytojų kolektyvai neatsinaujina: šalies mokyklose dirba daug vyresnių nei 50 metų pedagogų, o jaunesni nei 30 metų mokytojai bendrojo ugdymo mokyklose 2016 m. tesudarė 3–5 proc.

Priimtu nutarimu nutarta siūlyti Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 1 d. atsižvelgti į Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių nuostatas įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis